Staiga Remigijus paslydo ir išsitiesė visu ūgiu, o griūdamas dar pakišo koją ir greta bėgančiam Augustui. Viskas atrodė taip juokingai, kad ketveriukė leipo juokais. Remigijus iš juoko net negalėjo atsistoti. Aš gi - tęsiau savo „maratoną“ ir netrukus įšokau į autobusą pro vairuotojo lygiai dviem sekundėm pravertas duris.
- Geros kelionės, Dovile! - sušuko Remigijus.
- Laimingai, susiskambinsime! - paantrino jam Augustas.
Pamojau jiems ranka. Buvau gerokai uždususi, tad negalėjau pratarti nei žodžio. Autobuso durys užsidarė ir lėtai pajudėjau kelionės tikslo - bendrabučio link.
Šleptelėjau į artimiausią sėdynę ir ištiesiau kojas. Pagaliau grįžtu namo. Be abejo, man buvo malonu pamatyti pusbrolius, pabendrauti su jais ir jų draugais, tačiau jaučiausi labai pavargusi. Mokslai universitete atimdavo nemažai jėgų, o dar darbas - kiekvieną vakarą prižiūrėdavau dviejų metų mergaitę, kol jos mama dirbo. Nedaug laiko galėjau skirti sau. Dabar tenorėjau palysti po dušu ir, išgėrusi puodelį kavos, „kibti į atlapus“ referatui. Nelabai mėgau istoriją, tačiau ji buvo privalomų dalykų sąraše, tad teko studijuoti datas ir su jomis susijusius įvykius. Turėjau surinkusi pakankamai medžiagos, buvo likę tik viską sudėlioti į vietas...
Mano apmąstymus nutraukė keistas garsas, sklindąs iš autobuso galo. Atsigręžiau. Maniau, kad tokį ankstyvą sekmadienio rytmetį autobuse esu viena. (Iš tiesų tai net neapsidairiau įlipusi.) Prieblandoje pamačiau vyruką, kuris miegojo, kakta įsirėmęs į autobuso lango stiklą. Jo knarkimas ir buvo garsas, nutraukęs mano mintis. Staiga vyrukas atsimerkė, apsidairė aplink ir įsistebeilijo į mane. Jo rudų akių žvilgsnis buvo labai skvarbus, pasijaučiau nejaukiai. Jis atrodė panašiai kaip tas tipas iš mano sapno, sapnuoto paryčiais pusbrolio namuose: striukės apykaklė dengė jo lūpas ir nosį, ant galvos jis buvo užsimaukšlinęs juodą kepurę, taigi mačiau tik jo akis. Greitai nusisukau. Tuo momentu lyg ir išgirdau, kaip nepažįstamojo rankose kažkas subarškėjo. Nejučia vėl prisiminiau sapną, peilį...
Štai ir mano stotelė. Priėjus prie durų išgirdau, kad paskui mane atsistojo ir nepažįstamasis. Girdėjau jo alsavimą, jaučiau įsmeigtą į nugarą žvilgsnį. Vieną akimirką labai norėjau atsisukti, tačiau neišdrįsau.
Durims atsidarius, puoliau lauk ir įnirtingai numyniau link savo bendrabučio, nors slidžiu šaligatviu man tai nesisekė taip greitai, kaip to norėjau. Paskui save girdėjau žingsnius ir sniego girgždėjimą... Vėl prisiminiau sapną. Žinojau – sapnai kartais pildosi. „Maniakas,“ – pagalvojau ir apsidairiau – aplink nebuvo matyti nei vieno žmogaus, o vieta - pakankamai nuošali. „Man – šakės,“ – tokia buvo sekanti mano mintis. Stipriau prispaudžiau prie šono rankinę ir leidausi bėgti. Bet paslydau ir griuvau visu ūgiu ant ledo. Akyse aptemo...
Atsimerkusi suvokiau, kad guliu ant šaligatvio. Prie manęs ant sniego klūpėjo „maniakas“ iš autobuso. Jo veidas, kurį dabar jau galėjau matyti, buvo švelnių bruožų, tik susirūpinęs ir gerokai pavargęs.
- Pagaliau atsigavai, - tarė. Beje, balsas man pasirodė visai malonus.
Jis padėjo man atsikelti. Tą akimirką, pajutusi stiprų galvos svaigimą, susverdėjau. Nepažįstamasis prilaikė mane, kad ir vėl neišsidrėbčiau.
- Gerokai galvelę trinktelėjai, - tęsė vaikinas, - garantuotas smegenų sutrenkimas.
- Tu ką, - gal koks gydytojas? - piktokai burbtelėjau.
- Taip, gydytojas, apie tokius dalykus šį tą išmanau. Kur tau reikia? Palydėsiu.
Nesipriešinau, nes galva gerokai svaigo. Įsikabinau jaunuoliui į parankę ir patraukėme bendrabučio link. Eidami susipažinome ir pasikalbėjome. Jo vardas – Robertas. Po naktinio budėjimo ligoninėje sugedo jo automobilis. Skubėdamas vaikinas įlipo ne į tą autobusą, o kadangi buvo labai išvargęs po sudėtingos operacijos, užmigo. Prabudęs suprato, kad važiuoja ne ta kryptimi, todėl išlipo iš autobuso paskui mane. O tada - pamatė mane griūvančią...
- Kurgi tu taip skubėjai, Dovile? – paklausė Robertas ir švelniai nusišypsojo.
- Referatą turiu rašyti, žinai - mokslai, - išsisukau.
Negalėjau gi tokiam simpatiškam žmogui pasakyti, kad palaikiau jį maniaku iš kažkokio sapno...
Liepa
2010-06-14 21:44:15
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-06-20 21:37:20
Čia reikia sudalyvauti pačiam, kad suprastum, kas tai yra :)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-06-19 22:30:15
ar ne per daug šabloniškai viskas
ir taip link geros pabaigos norite nusukti
skaitau tik dėl to, kad pradėjau
bet šiaip įdomumo nėra
Vartotojas (-a): topole
Sukurta: 2010-06-18 16:39:33
Ačiū Liepai už visai tinkamą sapno išaiškinimą, o kad Enėjo dukteriai atrodo, kad nelogiška įtraUKTI ŠĮ nereikšmingĄ veikėjĄ-o man kaip tik atrodo- Dovilės gyvenime JIS GALI PavirsTI pačiu reikšmingiausiu :)
Vartotojas (-a): lietum
Sukurta: 2010-06-15 14:21:07
Ar pyksimės ar ne - geriau jau tikrai nebus. Vat aš dabar galvoju kaip čia išsukt uodegą ir viską pakreipt linkme to, kad nors kažkas gautųsi kaip istorija, kad įgautų vientisumo. Sunkus darbas laukia, bet pasistengsiu:))
Vartotojas (-a): Enėjo duktė
Sukurta: 2010-06-15 12:03:05
Liepa, jokios veikėjų baimės nėra, tiesiog reikia pagalvoti, kad tai ne romanas, o neilga istorija, nes autorių, juk žinai, kad tik 14, o tu jau septintoji. Todėl tiesiog nėra logiška įtraukti naujus reikšmingus veikėjus (nes panašu, kad reikšmės Robertui nemažai, jei jau visa dalelė jam skirta), pamirštant kitus. Reikia su tais pačiais veikėjais tvarkytis, todėl čia ir yra žaidimas - jame turi būti tęstinumas. Aišku, pradžia tikrai nebuvo gera, tačiau kokia buvo, tokia. Reikėjo naudoti esamus veikėjus.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-15 00:51:41
Oi, pradedu painiotis tarp veikėjų... Seku šį žaidimą, bet tuoj susibalamutinsiu....
Jei ši dalis būtų trečia- viskas ok (po sapno, kuris ištaisė kaukėtųjų pasivaidenimus , sutikti naują Robertą visai neblogai)... bet dabar visai neprisimenu kas vyko iki sapno...
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-06-14 23:54:03
Žaidimas tik įpusėjo, visko dar bus :)
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-06-14 23:52:18
Nesuprantu, iš kur tokia naujų veikėjų baimė? Kaip jie atsiranda, taip gali ir vėl dingti. Juk čia, kaip realiame gyvenime - susitikimai, išsiskyrimai, ieškojimai, atradimai ir praradimai...
Anonimas
Sukurta: 2010-06-14 23:50:06
Dabar jau ir aš galvoju, kad turėjo būti kažkokios ribojančiops taisyklės. Nustatytas veikėjų skaičius su būtinybe juos visus įdarbinti. Dabar kiekvienas dalyvis rašo tarsi naujo kūrinio pradžią, todėl siužetas ir trypčioja vietoje.
Vartotojas (-a): Enėjo duktė
Sukurta: 2010-06-14 23:42:40
Tarp kitko, dėl pusbrolio jau antros dalies pabaigoje buvo sutvarkyta, o aš dar labiau pasistengiau patvarkyti - Dovilės mintys nukrypo Pauliaus link, tad ten buvo galima visai neblogai išsukti situaciją. Be jokių naujų veikėjų.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-14 23:42:36
Man absoliučiai dzin :) Nematau ko pykti. Kita vertus, minėjau, kad visi žaidimai turi taisykles. Tai kodėl aš turiu jų laikytis (bent jau taip įsivaizduoju) , kodėl bandau tęsti kitų mintis (beje, todėl ir prigrybavau, nes ten gana painiai parašyta, kai ko neperkandau, kai ką pats supainiojau :( ), o kiti ima ir spjauna į visa tai. Ai, daugiau nekomentuosiu, man tikrai dzin, juk stengiausi dėl kitų, o čia dar paskaitė, jog kažko nepagrįstai pykstu. Ne, aš šypsausi :) :) :) . Jau gerai?
Vartotojas (-a): Enėjo duktė
Sukurta: 2010-06-14 23:36:57
aš irgi laukiu antro žaidimo... :D
Rykšte -> tai tobulas, žinoma, neturi būti, bet nuoseklus TĘSTINUMAS galbūt galėtų būti?
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-06-14 23:36:18
Dovilė įsimylėjusi savo pusbrolį... Tęsti šią temą nemačiau prasmės, juk pripažinkit, - tokia meilė neturi jokios ateities. Todėl leidau jai sutikti paslaptingą nepažįstamąjį... Ar tai bus tikroji jos gyvenimo meilė, ar atsitiktinis pakeleivis, įlipęs ne į tą autobusą, priklausys nuo tų, kurie rašys tęsinį... Sėkmės jums, mielieji :)
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2010-06-14 23:29:46
Aš nesuprantu, iš kur pas tamstą kaip lietus tiek pykčio. Iš kur tiek nepasitenkinimo. Gi žaidimas čia. Pirmas žaidimas. Jis ir neturėjo būti tobulas. Visi mokomės iš klaidų.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-14 23:22:57
Įdomausia, kad labai greiti girti tie, kurie patys nerašo. Ot, pakrutintumėt smegenis bandydami tęsti kitų mintis (čia, beje, to nėra), tai neulbuotumėt taip ;)
Vartotojas (-a): Enėjo duktė
Sukurta: 2010-06-14 23:09:08
Ta prasme, turiu galvoje, žaidimo pabaiga artėja, nes autorių jau nedaug liko. Tad vidury staiga įterpti naujus veikėjus labai labai nederėtų... Realiai, dabar jau kas rašys turi mąstyti ir apie tai, kaip gražiai užbaigti reikės viską, ypač sunku paskutiniajam bus.
Anonimas
Sukurta: 2010-06-14 22:52:07
Šaunuole, Liepa, pagaliau intriguojantis veikėjas :) Darosi vis įdomiau ;)
Enėjo dukrai: naujas vaikinukas Tau jau yra pabaiga? Čia tik pradžių pradžia arba vidurys :D Optimistiškiau reikia žiūrėti į šitą žaidimą :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-14 22:48:07
Gal ir smagu, bet nelogiška. Tokia mano nuomonė. Kitąsyk, jei, žinoma, žaisiu, ir aš grybausiu. Bus laaaaabai spalvinga. Patikėkit, aš tai moku ;)
Vartotojas (-a): Enėjo duktė
Sukurta: 2010-06-14 22:46:03
man irgi pats veikėjas tai patiko, bet jau nebe į temą gaunasi, nes tikrai, kam tada viskas, kas prieš tai rašyta, buvo reikalinga? o į priekį jau nebe labai yra kur žvelgt, nes jau reik artėti pabaigos link :D
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2010-06-14 22:42:56
O man smagu, kai veikėjai atsiranda ne šiaip sau, o rimti ir spalvingi. Štai čia jau rimtai susiję su autobusu, pasiklydimu ir gastrolėmis. Ir šis naujas veikėjas iš visų man atrodo patraukliausias. lai kiti, kuriems nebuvo skirta nė pusės tiek dėmesio kiek Robertui, ir būna tarpiniai veikėjai, kurie čia nelabai ir svarbūs, tik tiek, kad buvo kaip įžangą į sapną ir toliau atsirandantį spalvingą veikėją.
Jei atvirai, pradžia man nepatiko. Tačiau reikia ne burbėt, o žvelgt pirmyn :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-14 22:40:49
Ir dar. Man nepatiko. Vieną kartą griuvo, kitą kartą griuvo... Lyg kokioje amerikietiškoje komedijoje vaikams. Bet gal kas mėgsta tokias komedijas, manęs jos nežavi :(
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-14 22:37:56
Na, nebent anuos nurašysit ir dabar liks tik šitie du. Tada viskas gerai. Bet man tai keista, kad šitaip... Tai kam tada apskritai anie buvo reikalingi? Galėjau ir aš be sapnų apsieiti ir savus veikėjus sugalvoti, galėjau geriau parašyti. Kiekvienas autorius savus ir jokio tęstinumo... O juk kiekvienas žaidimas turi savas taisykles. Čia, jaučiu, jų apskritai nėra. Tuomet žaidžiam prozos kūrinius, kurie tarpusavyje nesiriša... :(
Vartotojas (-a): Enėjo duktė
Sukurta: 2010-06-14 22:33:05
Rykšte - negi tau tikrai smagu, kad įvedė naują veikėją?? Aš stebiuosi kai kuriais komentatoriais, kuriems viskas taip patinka ir intriguoja. Manęs tai jau seniai čia nieks neintriguoja kažkaip :D Veikėjų čia nesveikai per daug... Ypač turint minty, kad beliko vos kokie penki autoriai ir teks užbaigt visą šią painiavą :D
Vartotojas (-a): Enėjo duktė
Sukurta: 2010-06-14 22:29:46
Pati dalis patiko, neblogai parašyta. BET KAM DAR VIENAS VEIKĖJAS? Ar ne per daug jų ir taip?? :) Man tai jų jau seniai per daug :D
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2010-06-14 22:28:20
Dalis man patiko. Tik gal kiek per daug brūkšnių. Ir užkliuvo "vaikinas", nes jei jis jau operuoja žmones, tai vyras, o ne vaikinas :)
Smagu, kad įvedė naują veikėją. Tikiu, šįkart jiedu taps nuolatiniais ir pagrindiniais :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-14 22:27:31
Kokia intriga? Čia apskritai ne į temą.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-14 22:26:20
Nu, jo... Laimei, kad man nereikia daugiau rašyti. Nesuprantu autorės... Tai kam aš atsukau viską nuo pradžios? Ar tam, kad dar vieną veikėją įsūdytų? Tai kur dėsis dar keturi? Įdomiausiai, kad pasišaipiau komentaruose, jog tų veikėjų ir taip daug, kad džiaukitės, jog dar kokių penkių neįvedžiau. Tai dabar jau įvesta... Jei kiekvienas autorius dar po veikėją, tai tikrai meksikietiškas serialas gausis. Kaip taip negalvojama apie tuos, kurie dar turės rašyti? Kur logika? Anie keturi pasiliko, Dovilė grįžo į bendrabutį ir dar su šeštu veikėju. O tai anie keturi po to lėktuvu atskris ar kaip? Negi nebuvo galima jiems kartu važiuoti ir po to ką nors veikti ar veikti važiuojant. Juk specialiai parašiau, kad autobusas /tikriausiai/ tinkamas. Tai dariau tam, kad iš tiesų jis netinkamas, kad visi suliptų ir galima būtų rašyti į temą. Ai, koks mano reikalas, vyniokitės dabar patys... Pas mane buvo toks eilius apie vištas ir žąsis. Daugiau nesakysiu... ;)