Vėjyje plaikstos drobulės...
Kad taip man mintis išvelėt,
Viskas galvoj apdulkėjo,
Nėra kur minčių besudėt.
Kilsiu į kalnus su vėju,
Plaukus jam leisiu taršyt,
Akis nakties danguj atversiu,
Leisiu žvaigždėm jas aplyt.
Krintantį rasos lašą
Lūpos ištroškę priglaus,
Kalnų didingą ramybę
Sudirgusi siela pajaus.
Žiedą kalnų nusiskinsiu,
Dar kvepia saule dienos.
Mintys upeliais srovena...
Dulkės jau jų neapklos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-06-15 22:25:40
Žiedas, kvepiantis dienos saule, - gražu.
Vartotojas (-a): svetimaD
Sukurta: 2010-06-15 10:30:04
Tikrai nusiskinčiau edelveisą.....tik gaila....Gran Canarijos kalnuose jis nežydi,bet vis tiek AČIŪ už patarimą.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-15 00:35:45
Koks skaidrumas....
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-06-14 23:54:24
Būtinai nusiskinkit edelveiso žiedą, jis toks kuklus, paprastas, bet prisigėręs kalnų dvasia ir jis nuramins tą sudirgusią sielą. Tikrai ateis ramybė, patikrinta.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-06-14 20:39:15
jausmingas skrydis ;)