Santrauka:
Kad praeis mano jaunystė,
praeis ir nebegrįš...
Kad praeis mano jaunystė,
Praeis ir nebegrįš,
Kad mano jėgų šaltinis
Silpnėdamas išnyks,
Kad iš namų aš kartą
Išeisiu ir nepažiūrėsiu,
Kad žmogui mylimam
Švelnumo savo pagailėsiu,
Nenoriu tikėti.
Kad žodžių dainos
Aš draugės neprašysiu,
Kad prie eilutės paprastos
Su plunksna nepalinksiu,
Kad širdis mirtingoji
Sulauks ir ligos,
Nenoriu tikėti.
Kad sumišimas užges
Žvaigžde iš padangės,
Kad į linksmas vestuves
Eiti įkyrės man,
Kad mano gyvenimo tikslas -
Tik giminės tęsinys,
Kad aš jumyse neliksiu
Daina arba eilėmis,
Nenoriu tikėti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2010-06-16 17:40:59
ir ačiū už komentarus ir paskatinimus.
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2010-06-16 16:22:24
na ,ką gi ,jei yra tokių pageidavimų, tai ir skelbsiu ,pradėdama nuo jaunystės eilėraščių ,pamažu artėjant prie naujausių.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-15 00:24:33
verta, Virgute, skelbti - verta.... Jau vien dėl to, kad tai ką mes kuriame (ar kūrėme) - yra mūsų išgyvenimų dalis... Jei tik nebus baisu susidurti su kitų nesupratingumu ir jų atviru išreiškimu visokiais nedailiai sudėtais žodžiais...
Kūrinys savy talpina jausmą, o jausti - ne kiekvienas moka juk.... :) sėkmės.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-06-14 23:37:50
Verta skelbti, nes jie širdžiai patys brangiausi.Pas mus visus tokių yra.Dabar , kai juos skaitai, atrodo naivoki, žali.Bet tai juk dalis savęs, tai buvo ir nuo to niekur nepabėgsi, jie taip ir liks mumyse.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-06-14 20:48:08
skaudžiai išgyventas...
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2010-06-14 20:43:07
Labas vakaras,ačiū už komentarus ir už klaidos ištaisymą.Na ,tikrai ,šį eilėraštį parašiau jaunystėje ,1979m.,tada dar tikrai neturėjau gyvenimiškos patirties.Iki šiol niekur neskelbiau .dabar įdėjau į šį tinklapį ,norėdama sužinoti komentarų. Turiu ir daugiau jaunystėje kurtų eilėraščių.Ir dabar galvoju ,ar verta juos skelbti čia.
Anonimas
Sukurta: 2010-06-14 19:46:39
gĘsta, bet užgEs (būsimasis laikas) - ištaisiau. pažįstamos baimės, tad tekstas labai nenustebino, labiau dienoraštinis nei poetinis. Paskutinė strofa, sakyčiau, stipriausia, ne tokia abstrakti, nors ir ji per daug neblizga. jaučiasi gyvenimiškos patirties stoka.