Santrauka:
Gal kiek perkrautas, gal kiek per sunkus, kampuotas... Bet toks jau gavosi. Ak, tiesa, tai eilius apie akis, kurios visada sako tiesą. Mano ir tavo akis.
Mūsų meilė – tik žingsniai ant tako,
Mūsų meilė – akmuo pakely.
Jau kalbėjom... Ar viską pasakėm?
Aš tyliu. O tu irgi tyli...
Jau matau, kaip tą akmenį kelsi –
Nusineši taku per lankas.
Tartum Judą mane tu pasmerksi,
Žvilgsnis tavo man kojas pakąs,
Lyg šalna, surakinusia žolę,
Lyg šerkšnu, kur sustingo, baltu.
Pasakei ir taip tiesą išrovei...
Kol tylėjome – buvom kartu.
Kas mums šerkšnas ar šalnos? Tik juokas.
Ir kas takas? Dar bus tų takų.
Kas mums žodžiai? Ne vieną išmokom...
Tiktai žvilgsniai... Jie – stiklas langų.
.....................................................................
Atsispindi ant stiklo dvi žvakės,
O už jo begalinė erdvė...
Jau žinai – nemeluoja šios akys.
Aš žiūriu į tave – nekalbėk.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-06-19 00:48:16
Taip. Kartais daug geriau patylėti. Labai artima ir... pasiimu.
Vartotojas (-a): svetimaD
Sukurta: 2010-06-14 23:28:25
Kol tylėjome- buvom kartu.....žodžiai....tikrai geriau kalbėti akimis.Nepaprastai jaudinantis,taigi su jūsu leidimu priglausiu.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-06-14 20:27:08
akimis galima daugiau pasakyti nei žodžiais...
Anonimas
Sukurta: 2010-06-14 15:56:17
skaudžiai gražus- persmelkia...
Vartotojas (-a): kaktusiukas
Sukurta: 2010-06-14 12:32:55
Man patiko.Ir minčių dėlionė,ir eilėraščio prasmė.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-06-14 09:57:35
Lyg šalna, surakinusi žolę.....
Vartotojas (-a): topole
Sukurta: 2010-06-14 09:25:06
/Pasakei ir taip tiesą išrovei...
Kol tylėjome – buvom kartu./
žodžiai ne tik žeidžia- jie dar ir naikina, gryna tiesa: kartais geriau iškalbinga tyla...
/Tiktai žvilgsniai...
Jie – stiklas langų./
greičiau atverkit langines- juk už lango vasarą- lai ji ir akyse žydi :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-06-14 08:16:25
Mylimas kaip lietau, nekreipkit dėmesio į paburnojimus, suokit toliau meilės giesmes, nes ne kiekvienas tai sugeba :)...ir iš tikro: paskutinis posmas galėtų tapti vizitine kortele romantiškiausio, laukto širdžių ir akių kalbėjimo
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-06-14 07:55:54
Atsispindi ant stiklo dvi žvakės,
O už jo begalinė erdvė...
Jau žinai – nemeluoja šios akys.
Aš žiūriu į tave – nekalbėk.
...nuostabu...ir tikra...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-06-14 07:52:46
Ką gi, patylėsiu... :)
Paskutiniame posmelyje viskas pasakyta.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-14 00:48:44
Laumele, mano delnų oda labai jautri ir švelni, tai bijau pūsles primušti ;) O širdies pūslės yra nematomos, jos niekam į akis nekrenta :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-06-14 00:34:46
Aš tai žiemos nejaučiu, tik šerkšną ir jausmų atšalimą. ...žvilgsniai..Jie stiklas langų...Puikiai pasakyta.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-06-14 00:28:22
ojojojoj...neišsenkantis Meilės šaltinis :)...ir vis taip pat jausmingai ir dailiai sudėliotai ...bet man norisi net papurtyt kaip lietų ir pasakyt: gana, imk kastuvą ir eik griovių kast...gal tada visos meilės išgaruos :)...aš tik pusiau rimtai :)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-14 00:20:05
Taip įtaigiai, kad norisi užsimerkti: maža ką tie "stiklai" išspindės...
Vartotojas (-a): Himmel
Sukurta: 2010-06-14 00:18:09
Sakyčiau sukurta įtaigi aplinka ir nebloga pabaiga, kūrinys dvelkia šiek tiek žiema ar kažkuo panašiu dalyku, elegantiškas, kas be ko.