Mūsų meilė – tik žingsniai ant tako,
Mūsų meilė – akmuo pakely.
Jau kalbėjom... Ar viską pasakėm?
Aš tyliu. O tu irgi tyli...

Jau matau, kaip tą akmenį kelsi –
Nusineši taku per lankas.
Tartum Judą mane tu pasmerksi,
Žvilgsnis tavo man kojas pakąs,

Lyg šalna, surakinusia žolę,
Lyg šerkšnu, kur sustingo, baltu.
Pasakei ir taip tiesą išrovei...
Kol tylėjome – buvom kartu.

Kas mums šerkšnas ar šalnos? Tik juokas.
Ir kas takas? Dar bus tų takų.
Kas mums žodžiai? Ne vieną išmokom...
Tiktai žvilgsniai... Jie – stiklas langų.
.....................................................................

Atsispindi ant stiklo dvi žvakės,
O už jo begalinė erdvė...
Jau žinai – nemeluoja šios akys.
Aš žiūriu į tave – nekalbėk.