.
– Ramiai, ramiai, neišsigąsk, – Pauliaus balsas skambėjo kažkaip dusliai, prikimusiai, sklido tartum iš toli. Jo veido nemačiau, nes iš baimės negalėjau pasukti veido į šalia sėdintį vaikiną. „Keista, – pagalvojau. – Nejau Paulius irgi bijo, o mane ramina tik todėl, kad nori pats nusiraminti? Ką reikės daryti? Juk tas kaukėtasis, atrodo, nepokštauja...“
Bijodama net krustelėti akies krašteliu pažvelgiau į vyrą su kauke. Jis gerokai stambesnis už mano palydovą: aukštas, plačiapetis, masyvia galva, storu sprandu. O dar tas peilis... Tačiau labiausiai mane neramino kaukėtojo akys – net ir blausioje šviesoje galėjau matyti išsiplėtusius vyzdžius ir jutau stingdantį žvilgsnį. Dabar juoda kaukė buvo atsisukusi į mane – vyras sėdėjo nugara į vairuotoją. Mus skyrė keturios sėdimosios vietos.
Mano mintys karštligiškai vijo viena kitą: „Viešpatie, greičiau sustotų tas troleibusas – galbūt į jį kas nors įliptų... Nejau troleibuso vairuotojas veidrodėlyje nemato, kas čia dedasi? Juk šitas tipas ilgokai sėdėjo atsisukęs į jį, o po to, kai atsistojo, rankose demonstratyviai suko didelį peilį. Vairuotojas turėjo pastebėti tą juodą kaukę, peilį. Tikrai turėjo pastebėti... Viešpatie, aš nieko nesuprantu – tai tikras košmaras...“
Pro apsitraukusius šerkšnu langus negalėjau įžiūrėti, kas dedasi gatvėje, nemačiau netgi pakelės žibintų šviesų, bet jutau, kad autobusas juda neįtikėtinai greitai. Atrodė, kad mašinos ratai net neliečia asfalto. Toks jausmas, lyg skrisčiau lėktuvu. Kažkas nenormalaus...
Staiga autobusas sustojo. Tačiau jo durys neatsidarė.
Ūmai mašinos priekyje atsirado dar viena žmogysta. Atsirado lyg iš niekur – ką tik jos ten nebuvo, o dabar ji jau stovi. „Tikriausiai vairuotojas... O, ne, tik ne tai!“ Ką tik pasirodęs vyras buvo... irgi su juoda kauke.
– Ateik čia, maže, – gergždžiantis balsas privertė mane krūptelėti. – Ateik arčiau...
Net nebežinau, kuris iš vyrų taip pasakė. O gal abu kartu? Ar nė vienas, nes jų veidų, jų lūpų nemačiau, balsas lediniu šalčiu atėjo į mano smegenis, tiesiog gręžte įsigręžė. Garso tikriausiai nė nebuvo – aš tai pajutau...
Priešais sėdintis vyras ėmė tiesti į mane rankas. Rankas? Ne, tai ne rankos, tai buvo veikiau žvėries letenos – rudais gaurais apaugusios galūnės su ilgais lenktais nagais. Jos tiesėsi į mane, tiesėsi... „Taip neturi būti, juk atstumas pakankamai didelis, kad tos letenos mane paliestų... Taip nebūna, taip negali būti...“ Bet letenos nesulaikomai artėjo, artėjo...
Aš susigūžiau ir stipriai įsikabinau Pauliaus riešą. Tačiau mano sauja sugniaužė tik jo rankovę – kažkas tuščias sėdėjo šalia manęs, ant tos tuštumos laikėsi bendrakeleivio striukė, pirštinės, kelnės, batai... Pakėliau akis aukštyn – ten, kur tikėjausi išvysti Pauliaus veidą, pamačiau... juodą kaukę. Tuo pat metu žvėries letenos sugriebė mane: viena pastvėrė už gerklės, o kita aštriais nagais suspaudė petį...
– Paleiskit mane! – suklykiau kiek leido jėgos. – Paleiskit!
– Prabusk, Dovile, kelkis, – išgirstu Remigijaus balsą. – Tavo sapnų net garsi muzika neišblaško. Bet ir miegok tu man taip kietai... Visai per tą sesiją susibaigsi.
Vaikinas švelniai purtė mane už peties.
– Būčiau nebudinęs, gali ir čia miegoti. Bet sėdėdama užsnūdai, tiesiog akyse „nulūžai“. Jaučiu, jog senelio obuolių vynas irgi įtakos tam turėjo. Minėjai, kad iki ryt dar turi kažkokį referatą pabaigti, tai ir prikėliau. Numigai kokias dvi valandas. Eime, prasiblaškysim – graži naktis – vos šalena ir didžiulėm snaigėm snyguriuoja. Visi palydėsim tave iki bendrabučio. Beje, jau pradėjo važinėti rytiniai autobusai, tad jei nenori pėstute, tai galim ir važiuoti.
Remigijus kaip visuomet rūpestingas. Man – ypač. Anksčiau to kažkaip nepastebėdavau, bet per paskutinius mūsų susitikimus vis atkreipiu dėmesį. Atkreipiu dėmesį... Na, štai, jau kelintąsyk pagavau save pernelyg daug galvojančią apie jį. Juk jis turi Vaidą, kuri Remigijui tikrai neabejinga. Jųdviejų draugystė tęsiasi jau antri metai. Labai tikėtina, kad jam pabaigus paskutinį kursą, Vaida nesnaus ir bandys daryti tai, ką paprastai daro moterys, jei tik vienišas vyras joms patinka. O ką? Jis – vaikinas išvaizdus, protingas, ne vėjavaikis – tokie gyvenime daug pasiekia. Juolab, kaip minėjo pats Remigijus, darbo vieta jam garantuota, geras atlyginimas irgi. O ir tėvai gyvena tikrai ne skurdžiai... Ech, ką aš čia... Lauk iš galvos, lauk... Reikia eiti. Tikiuosi, kad žiemos vėjukas išpūs iš galvos ne tik snaudulį, bet ir mintis apie pusbrolį.
Visi išbildame į kiemą. Tiesą sakė Remigijus – orelis tikrai puikus: tartum drugiai snaigės pasisūpuodamos leidžiasi iš juodo dangaus, krenta ant žemės, namų, medžių... Kaip nuostabiai atrodo šalia laiptinės augančios tujos – lyg apvilktos baltais pūkiniais kailiniais. Ir taip gaivu – įkvepi oro pilną krūtinę ir vis nepasisotini ta vėsia žiemos naktimi. Mielai eičiau pėsčia iki bendrabučio, bet turiu dar tiek daug darbo.
– Ei, gražuole, neatsilik, nes dar baltasis lokys sučiups! – tai Augustas šaukia. Jie keturi eina priekyje, o aš pėdinu gerokai atsilikusi.
Pasiveju ketveriukę. Na, štai, jau matosi ir autobusų stotelė. Staiga iš už namo kampo išneria autobusas. Berods, tas, kuris važiuoja iki bendrabučio.
– Greičiau, greičiau, gal suspėsim, – šūkteli kažkuris iš pusbrolių ir visi pasileidžiam bėgti...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Enėjo duktė
Sukurta: 2010-06-14 15:05:43
beje, pritariu Barabui, tikrai apie nieką čia viskas :D man jau nuo pradžių ši istorija nepatinka, tikiuosi kitą žaidimą žaidžiant įdomiau ir geriau gausis.
Vartotojas (-a): Enėjo duktė
Sukurta: 2010-06-14 15:03:18
pirmas asmuo ir yra Dovilė :D
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-06-14 14:11:07
na, sapnas kaip visada virsta košmaru, o iš košmaro gelbėja kažkieno rankos
kol kas visa istorija apie nieką
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-14 03:55:47
Hm... Tai jei toji Dovilė patinka dviem berniukam, tai ką veiks pirmas asmuo /aš/? Bus pasyvi stebėtoja ir įvykių komentatorė? Ar įsiterps (reikia manyti, kad taip ir bus) tarp Pauliaus ir Dovilės? Tada bus jau meksikietiškas serialas. Tuomet Remigijus yra netikras jos pusbrolis, kuris ją įsimylės, ji mylės Paulių, Augustas bus tikras Dovilės brolis, kuris yra praradęs atmintį, jų tėvas yra Lubio kompanjonas milijonierius, kuris paliks didžiulius turtus ir t.t. ir pan. Intriga yra - vėliava į rankas, mielieji :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-14 00:19:39
O, gaila... Na, nieko, bandysiu rašyti prozą - visai patiko :) O jei rimtai, tai rašau aš ją ir taip, bet nepublikuoju. Parašysiu specialiai tinklapiui :)
Vartotojas (-a): Enėjo duktė
Sukurta: 2010-06-13 21:37:12
o, tada užjaučiu paskutinį žmogų :D
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2010-06-13 21:32:41
Ratas nebesisuks. Visi turi galimybę parašyti tik po vieną dalį :)
Vartotojas (-a): Enėjo duktė
Sukurta: 2010-06-13 21:09:35
na, matai, pusbrolis Remigijus Dovilei tai irgi patinka :D Tad yra ir kur Vaidą dėti iš tiesų. Bet tiesa, kol tas ratas apsisuks, tai dar čia daug vandens nutekės :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-13 20:16:40
Va, va... O aš supratau kiek kitaip ir todėl ji pas mane pavirto Pauliaus mergina. O pradžia kažkaip išsitrynė... :( Bet tai jau nesvarbu, nes dabar bus galima viską atitaisyti. Kita vertus aš nebūčiau rašęs tokios pradžios. Labiau intriguotų situacija (turi daugiau galimybių plėtotis), jei Vaida būtų Pauliaus antroji pusė. Nes dabar neaišku kur tą Vaidą dėti, nes ji pusbrolio mergina. Čia reikėtų labai smegenis paminkyti, kad įtrauktum ją į tolimesnę įvykių eigą. Bet dabar teks kažkaip suktis. Ai. labai nepergyvenu, nes kol ratas iki manęs atsisuks, tai dar daug kas čia keisis. :)
Vartotojas (-a): Enėjo duktė
Sukurta: 2010-06-13 20:09:42
aa, turėjai minty dėl Vaidos :) supratau. aš tiesiog norėjau pabrėžti, kad Dovilė labai savim nepasitiki, ypač kai šalia labai graži mergina, neesmė, kad užimta :) juk vaikinai dairosi ir į užimtas merginas.
Vartotojas (-a): Enėjo duktė
Sukurta: 2010-06-13 20:08:23
kaip lietus -> o kas tave konkrečiai toje vietoje supainiojo? Juk antroje dalyje pabaigoje Paulius paklausė jos, ar dar susitiks, taigi paskui ji ėmė mąstyti apie jį, kodėl jam patiko ir panašiai. Tad nelabai suprantu, kas ten suvelta? Nes aš tikrai labai įdėmiai perskaičiau, susižymėjau viską prieš rašydama ir neatrodo, kad kažką sumaišiau.
Vartotojas (-a): lietum
Sukurta: 2010-06-13 19:41:56
Jau buvau bepradedanti manyti, jog viskas nukryps man nepatinkančia linkme - kaukėti vyrukai, muštynės, baimės ir t.t. bet AČIŪ Kaip lietus, kuris išgelbėjo situaciją! (Ne veltui turime kažką bendrą :) )
Džiugu, kad viskas vėl grįžta į tas vėžias, kuriomis iš pradžių buvo vežamas tekstas.
Dėl klaidų - aha, buvo, kliuvo, painiojosi ir man. bet paaiškinimas duotas, tad nesikabinėsiu. džiugu turinio požiūriu. labai džiugu.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-13 19:37:48
O supainiojo, mielieji, mane šita vieta:
/ Na, aš bent jau maniau, kad paklausti, ar dar susitiksime, rodo šiokią tokią simpatiją... Ir kodėl aš jam patikau? Labai abejojau, kad sudominau Paulių savo išvaizda, nes niekuo nebuvau ypatinga, ypač šalimais esant tokiai gražuolei kaip Vaida. Be to, nė žodeliu su juo nepersimečiau, išskyrus nevykusį „mhm“ po jo klausimo./
Dabar jau supratau savo klaidą, bet iki manęs jau buvo suvelta... :(
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-13 19:23:12
Įžiūrėti :) Nes po to dar kas nors prikiš gramatines klaidas komentaruose :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-13 19:21:34
Kaimynui. Skubėjau, nes neturėjau laiko - savaitgalis karštą vasarą man nesiderina su sėdėjimu prie kompo - buvau nuplanavęs ką kitą veikti. Tiesiog parašiau ir beveik netikrinęs įkėliau į saitą. Ir visgi...
Dėl to veido sudvigubinimo sakinyje sutinku - stiliaus klaida. Nepatikrinau kaip pridera ir nepakeičiau. Dėl to, kad pasukti veidą... galėčiau ginčytis. Jei žmogus gali pakeisti veidą, tai gali jį ir pasukti. Juk nereikia visko suprasti anatomiškai.
Kad negalima ižiūrėti vyzdžių tokiu atstumu... hm... aš pakankamai gerai matau ir tai galiu :) Kita vertus tai juk sapnas ir čia net ir prastai matantys gali gerai matyti. ;) Nesupratau, kodėl negalėjo girdėti? Apskritai nesupratau šitos pastabos esmės ir prasmės. Pasikartosiu, tai tik sapnas...
Dėl Pauliaus riešo. Na, tai žiopla klaida ir nemanau, kad verta ją akcentuoti. Kaip moderatorius galėjot ir pataisyti - būčiau ačiū pasakęs. Ar manot, kad aš dar pirmokėlio lygio ir tai reikia užakcentuoti? Dėkui, žinoma, už gramatines žinias, bet nevarkit :) Beje, tekste klaidų dabar radau ir daugiau - tai skyryba.
Sakinio struktūra, jei ji atitinka keliamus sakinių sandaros reikalavimus (o toks sakinys tai atitinka), yra autoriaus kompetencijoje. Gal ir prasčiau skamba, bet tai jau skonio dalykas. Studijos... Hm, čia nesupratau ką norėjote pasakyti. Tegul baigiasi tos studijos, aš nežadu rašyti dar du ar tris metus apie tą patį :) Bet kokiu atveju nesupratau, kas čia yra negerai.
Tai, jog parašiau apie sapną, tai gal mano fantazijos stoka. Rimtai, juk galima buvo ką nors geresnio išvartyti. Tačiau dedikacijoje perspėjau, jog man nepatiko tos kaukės, kurios čia apskritai ne prie ko. Juk galiu savo rašinio dalį pabaigti, pavyzdžiui, atominės bombos sprogimu ar nusileidusiais ant autobuso stogo ufonautais. Tegul tada suka smegenis po manęs rašantis autorius, kaip galima visa tai pritempti prie temos. Čia pastaba ne Cieksui, nes jis tik išsisuko iš padėties, čia pastaba rašiusiems iki jo. Ir pradėti kažkokią temą su penkiais herojais... Reikia turėti omenyje, kad ją tęs keliolika autorių, tad prasidės painiava. Gali būti, jog ir aš čia pripainiojau. Aš negyvenu tinklalapyje, nes neturiu tiek laiko, neseku kiekvieno rašinio, juos perskaičiau tik prieš rašydamas savo dalį, tad keiskit vardus, kaip tik širdis geidžia - ištaisykit mano nusikalbėjimą ir džiaukitės, kad neįvedžiau dar bent penkių herojų :)
Siužetas... Aš tai bevelyčiau /gyvenimo gastroles ne tame autobuse/ matyti perkeltine prasme. Tai būtų daug rimčiau. Bet apie veiksmo plėtojimą spręs kiekvienas autorius individualiai.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-06-13 12:32:50
Seku tą puikų žaidimą, labai norisi ir man prisidėti, bet aš dar nesugebu taip rašyti.Vis tikiuosi, kad kada nors ir aš taip mokėsiu... O dėl rašymo stiliaus, tai nieko blogo negaliu pasakyti, man tai patiko.Įdomiai pasisuko įvykiai. Suintrigavo. Lauksiu tolesnių...
Vartotojas (-a): topole
Sukurta: 2010-06-13 11:35:49
Puikus posūkis- sudomino, įtraukė, o ir tie kaukėti veikėjai nuėjo į antrą planą. Na gal čia tik merginos pasąmonė kažką bandė įspėti- o ką matysime toliau :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-06-13 07:48:29
...tiesiog stebuklingai įtraukia...labai patiko...
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-12 22:52:53
Giriu.... tikrai giriu (ir aš būčiau tas kaukes pavertus sapnu. - galvojau jau vakar skaitydama prieš tai buvusią dalį...) dabar viskas protingai dėliojasi... :)
Anonimas
Sukurta: 2010-06-12 21:34:19
APie turinį vėliau. O dabar viskas iš eilės:
" Jo veido nemačiau, nes iš baimės negalėjau pasukti veido į šalia sėdintį vaikiną." TIkrai nederėjo tame pačiame sakinyje rašyti antrąjį "veidą".JUo labiau, kad veidas tai ir nesisukioja, reiktų pakeiasti į (galvą).
"– net ir blausioje šviesoje galėjau matyti išsiplėtusius vyzdžius ir jutau stingdantį žvilgsnį. " Atstumas per keturias sėdimas vietas ir dar beveik tamsu, tad akies vyzdžių išsiplėtimo pastebėti neįmanoma.
Jei antrasis vyras atsirado priekyje mašinos (troleibuso) kas reiškia ne viduje, bet išorėje, taiir sakyti: " – Ateik čia, maže, – gergždžiantis balsas privertė mane krūptelėti. – Ateik arčiau... " negalėjo, o jei ir būtų sakęs niekas nebūtų jo girdėję.
" Aš susigūžiau ir stipriai įsikabinau Pauliaus riešą." Gal į Pauliaus riešą?
"Labai tikėtina, kad pabaigus Pauliui paskutinį kursą" Ne kokia sakinio struktūra.reiktų keisti vietomis (pabaigus) su (Pauliumi), o ir aplamai tas (pabaigimas) čia nelabai kaip skamba. JUk su paskutiniu kursu baigias ir visos studujos.
Patiko intriga. tas sapnas, gal kiek pasakotojų ir nutampytas, bet čia tiko. Gerai, kad pagaliau "įdarbinti" ir kiti, tik pirmoje dalyje minėti veikėjai. Tiesa, keista, kad kompanija pasišovusi lydėti pagrindinę heroję eina kažkur priekyje. Bet tiek jau to. dalis visai nebloga, o turint omenyje, kad ji derinta prie kitų dalių tai sakyčiau, kad ji ir visai gera :)
Vartotojas (-a): Enėjo duktė
Sukurta: 2010-06-12 21:29:25
Hmm, o nuo kurios tada vietos prasidėjo tas sapnas? Kodėl tada ją pažadino Remigijus, o ne Paulius? Ar ten, kur Paulius klausė, ar jie dar susitiks, jau buvo sapnas? Kažkaip nebesusigaudau, gerai, kad mano dalelė pradžioje buvo :D
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2010-06-12 21:18:47
Troleibusą pakeičiau į autobusą, o Paulių - į Remigijų. Viskas lyg ir tvarkoj dabar.
Kalba sklandi, spalvinga. Ir man labai patiko sapnas. Dabar vėl galima plėtoti siužetą. O ir autobusas sapne nurodo, kad įlipimas į ne tą autobusą Dovilei svarbus. Tik dabar, mieli autoriai, prisiminkite ir pirmąją pavadinimo dalį: "Gyvenimo gastrolės".
Anonimas
Sukurta: 2010-06-12 20:46:24
atsiprašau... nesusigaudžiau :(
Vartotojas (-a): Enėjo duktė
Sukurta: 2010-06-12 20:40:21
tylsala --> čia vyksta žaidimas, kurio pirmą dalį rašiusi autorė vartojo pirmąjį asmenį moteriškos giminės, todėl dabar visi dalyviai taip rašo :) Taigi nieko čia netikėto.
Anonimas
Sukurta: 2010-06-12 20:17:42
Na man tai netikėta, kad Kaip lietus rašo pirmojo asmens - moters vardu. Gal čia kas nors paslėpta, ar būsiu pačioje pradžioje įtarusi, komentuodama Kaip lietaus eilėraščius kaip moters kūrybą...
Vartotojas (-a): Enėjo duktė
Sukurta: 2010-06-12 19:04:49
na, aš tai net nesiryžtu vertinti pačio teksto, kai šitaip supainiota viskas :) manau, derėtų ištaisyti šiuos nesusipratimus, nes, kad ir kokie gražūs vaizdiniai, jeigu jau rašome nuoseklią istoriją, tai nereikėtų painioti nieko taip žymiai :) tarkim, autobusas ir troleibusas - nieko tokio, bet veikėjai - tai jau nekas.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-06-12 18:31:41
super vaizdžiai, net šiurpuliukai apėmė beskaitant...tokie gyvi vaizdiniai...kaip lietus visur gabus: ne tik eilėse...talentas yra talentas- niekur nepaslėpsi :)...ačiū...o dėl to sumaišymo: labai jau tirštai su tais veikėjais buvo prirašyta
Vartotojas (-a): Enėjo duktė
Sukurta: 2010-06-12 18:23:13
Kad tai buvo sapnas - labai patiko.
Bet kaip viskas sumaišyta! Pačioje pradžioje - juk jiedu sėdėti turi autobuse, ne troleibuse (taip Nikajis rašė), be to, tuo metu jie visi jau stovi, o kaukėtasis artinasi (o čia rašoma, kad jis sėdi, ir dar toli).
O paskui - juk su Paulium ji ką tik susipažino, o Vaida - jos pusbrolio Remigijaus mergina, Paulius čia ne prie ko :D Žodžiu, sumaišyta labai. Atidumo daugiau reikėjo skaitant ankstesnes dalis.