beje, pritariu Barabui, tikrai apie nieką čia viskas :D man jau nuo pradžių ši istorija nepatinka, tikiuosi kitą žaidimą žaidžiant įdomiau ir geriau gausis.

pirmas asmuo ir yra Dovilė :D

na, sapnas kaip visada virsta košmaru, o iš košmaro gelbėja kažkieno rankos
kol kas visa istorija apie nieką

Hm... Tai jei toji Dovilė patinka dviem berniukam, tai ką veiks pirmas asmuo /aš/? Bus pasyvi stebėtoja ir įvykių komentatorė? Ar įsiterps (reikia manyti, kad taip ir bus) tarp Pauliaus ir Dovilės? Tada bus jau meksikietiškas serialas. Tuomet Remigijus yra netikras jos pusbrolis, kuris ją įsimylės, ji mylės Paulių, Augustas bus tikras Dovilės brolis, kuris yra praradęs atmintį, jų tėvas yra Lubio kompanjonas milijonierius, kuris paliks didžiulius turtus ir t.t. ir pan. Intriga yra - vėliava į rankas, mielieji :)

O, gaila... Na, nieko, bandysiu rašyti prozą - visai patiko :) O jei rimtai, tai rašau aš ją ir taip, bet nepublikuoju. Parašysiu specialiai tinklapiui :)

o, tada užjaučiu paskutinį žmogų :D

Ratas nebesisuks. Visi turi galimybę parašyti tik po vieną dalį :)

na, matai, pusbrolis Remigijus Dovilei tai irgi patinka :D Tad yra ir kur Vaidą dėti iš tiesų. Bet tiesa, kol tas ratas apsisuks, tai dar čia daug vandens nutekės :)

Va, va... O aš supratau kiek kitaip ir todėl ji pas mane pavirto Pauliaus mergina. O pradžia kažkaip išsitrynė... :( Bet tai jau nesvarbu, nes dabar bus galima viską atitaisyti. Kita vertus aš nebūčiau rašęs tokios pradžios. Labiau intriguotų situacija (turi daugiau galimybių plėtotis), jei Vaida būtų Pauliaus antroji pusė. Nes dabar neaišku kur tą Vaidą dėti, nes ji pusbrolio mergina. Čia reikėtų labai smegenis paminkyti, kad įtrauktum ją į tolimesnę įvykių eigą. Bet dabar teks kažkaip suktis. Ai. labai nepergyvenu, nes kol ratas iki manęs atsisuks, tai dar daug kas čia keisis. :)

aa, turėjai minty dėl Vaidos :) supratau. aš tiesiog norėjau pabrėžti, kad Dovilė labai savim nepasitiki, ypač kai šalia labai graži mergina, neesmė, kad užimta :) juk vaikinai dairosi ir į užimtas merginas.

kaip lietus -> o kas tave konkrečiai toje vietoje supainiojo? Juk antroje dalyje pabaigoje Paulius paklausė jos, ar dar susitiks, taigi paskui ji ėmė mąstyti apie jį, kodėl jam patiko ir panašiai. Tad nelabai suprantu, kas ten suvelta? Nes aš tikrai labai įdėmiai perskaičiau, susižymėjau viską prieš rašydama ir neatrodo, kad kažką sumaišiau.

Jau buvau bepradedanti manyti, jog viskas nukryps man nepatinkančia linkme - kaukėti vyrukai, muštynės, baimės ir t.t. bet AČIŪ Kaip lietus, kuris išgelbėjo situaciją! (Ne veltui turime kažką bendrą :) )
Džiugu, kad viskas vėl grįžta į tas vėžias, kuriomis iš pradžių buvo vežamas tekstas.
Dėl klaidų - aha, buvo, kliuvo, painiojosi ir man. bet paaiškinimas duotas, tad nesikabinėsiu. džiugu turinio požiūriu. labai džiugu.

O supainiojo, mielieji, mane šita vieta:
/ Na, aš bent jau maniau, kad paklausti, ar dar susitiksime, rodo šiokią tokią simpatiją... Ir kodėl aš jam patikau? Labai abejojau, kad sudominau Paulių savo išvaizda, nes niekuo nebuvau ypatinga, ypač šalimais esant tokiai gražuolei kaip Vaida. Be to, nė žodeliu su juo nepersimečiau, išskyrus nevykusį „mhm“ po jo klausimo./
Dabar jau supratau savo klaidą, bet iki manęs jau buvo suvelta... :(

Įžiūrėti :) Nes po to dar kas nors prikiš gramatines klaidas komentaruose :)

Kaimynui. Skubėjau, nes neturėjau laiko - savaitgalis karštą vasarą man nesiderina su sėdėjimu prie kompo - buvau nuplanavęs ką kitą veikti. Tiesiog parašiau ir beveik netikrinęs įkėliau į saitą. Ir visgi...
Dėl to veido sudvigubinimo sakinyje sutinku - stiliaus klaida. Nepatikrinau kaip pridera ir nepakeičiau. Dėl to, kad pasukti veidą... galėčiau ginčytis. Jei žmogus gali pakeisti veidą, tai gali jį ir pasukti. Juk nereikia visko suprasti anatomiškai.
Kad negalima ižiūrėti vyzdžių tokiu atstumu... hm... aš pakankamai gerai matau ir tai galiu :) Kita vertus tai juk sapnas ir čia net ir prastai matantys gali gerai matyti. ;) Nesupratau, kodėl negalėjo girdėti? Apskritai nesupratau šitos pastabos esmės ir prasmės. Pasikartosiu, tai tik sapnas...
Dėl Pauliaus riešo. Na, tai žiopla klaida ir nemanau, kad verta ją akcentuoti. Kaip moderatorius galėjot ir pataisyti - būčiau ačiū pasakęs. Ar manot, kad aš dar pirmokėlio lygio ir tai reikia užakcentuoti? Dėkui, žinoma, už gramatines žinias, bet nevarkit :) Beje, tekste klaidų dabar radau ir daugiau - tai skyryba.
Sakinio struktūra, jei ji atitinka keliamus sakinių sandaros reikalavimus (o toks sakinys tai atitinka), yra autoriaus kompetencijoje. Gal ir prasčiau skamba, bet tai jau skonio dalykas. Studijos... Hm, čia nesupratau ką norėjote pasakyti. Tegul baigiasi tos studijos, aš nežadu rašyti dar du ar tris metus apie tą patį :) Bet kokiu atveju nesupratau, kas čia yra negerai.
Tai, jog parašiau apie sapną, tai gal mano fantazijos stoka. Rimtai, juk galima buvo ką nors geresnio išvartyti. Tačiau dedikacijoje perspėjau, jog man nepatiko tos kaukės, kurios čia apskritai ne prie ko. Juk galiu savo rašinio dalį pabaigti, pavyzdžiui, atominės bombos sprogimu ar nusileidusiais ant autobuso stogo ufonautais. Tegul tada suka smegenis po manęs rašantis autorius, kaip galima visa tai pritempti prie temos. Čia pastaba ne Cieksui, nes jis tik išsisuko iš padėties, čia pastaba rašiusiems iki jo. Ir pradėti kažkokią temą su penkiais herojais... Reikia turėti omenyje, kad ją tęs keliolika autorių, tad prasidės painiava. Gali būti, jog ir aš čia pripainiojau. Aš negyvenu tinklalapyje, nes neturiu tiek laiko, neseku kiekvieno rašinio, juos perskaičiau tik prieš rašydamas savo dalį, tad keiskit vardus, kaip tik širdis geidžia - ištaisykit mano nusikalbėjimą ir džiaukitės, kad neįvedžiau dar bent penkių herojų :)
Siužetas... Aš tai bevelyčiau /gyvenimo gastroles ne tame autobuse/ matyti perkeltine prasme. Tai būtų daug rimčiau. Bet apie veiksmo plėtojimą spręs kiekvienas autorius individualiai.

Seku tą puikų žaidimą, labai norisi ir man prisidėti, bet aš dar nesugebu taip rašyti.Vis tikiuosi, kad kada nors ir aš taip mokėsiu... O dėl rašymo stiliaus, tai nieko blogo negaliu pasakyti, man tai patiko.Įdomiai pasisuko įvykiai. Suintrigavo. Lauksiu tolesnių...

Puikus posūkis- sudomino, įtraukė, o ir tie kaukėti veikėjai nuėjo į antrą planą. Na gal čia tik merginos pasąmonė kažką bandė įspėti- o ką matysime toliau :)

...tiesiog stebuklingai įtraukia...labai patiko...

Giriu.... tikrai giriu (ir aš būčiau tas kaukes pavertus sapnu. - galvojau jau vakar skaitydama prieš tai buvusią dalį...) dabar viskas protingai dėliojasi... :)

APie turinį vėliau. O dabar viskas iš eilės:
" Jo veido nemačiau, nes iš baimės negalėjau pasukti veido į šalia sėdintį vaikiną." TIkrai nederėjo tame pačiame sakinyje rašyti antrąjį "veidą".JUo labiau, kad veidas tai ir nesisukioja, reiktų pakeiasti į (galvą).
"– net ir blausioje šviesoje galėjau matyti išsiplėtusius vyzdžius ir jutau stingdantį žvilgsnį. " Atstumas per keturias sėdimas vietas ir dar beveik tamsu, tad akies vyzdžių išsiplėtimo pastebėti neįmanoma.
Jei antrasis vyras atsirado priekyje mašinos (troleibuso) kas reiškia ne viduje, bet išorėje, taiir sakyti: " – Ateik čia, maže, – gergždžiantis balsas privertė mane krūptelėti. – Ateik arčiau... " negalėjo, o jei ir būtų sakęs niekas nebūtų jo girdėję.
" Aš susigūžiau ir stipriai įsikabinau Pauliaus riešą." Gal į Pauliaus riešą?
"Labai tikėtina, kad pabaigus Pauliui paskutinį kursą" Ne kokia sakinio struktūra.reiktų keisti vietomis (pabaigus) su (Pauliumi), o ir aplamai tas (pabaigimas) čia nelabai kaip skamba. JUk su paskutiniu kursu baigias ir visos studujos.
Patiko intriga. tas sapnas, gal kiek pasakotojų ir nutampytas, bet čia tiko. Gerai, kad pagaliau "įdarbinti" ir kiti, tik pirmoje dalyje minėti veikėjai. Tiesa, keista, kad kompanija pasišovusi lydėti pagrindinę heroję eina kažkur priekyje. Bet tiek jau to. dalis visai nebloga, o turint omenyje, kad ji derinta prie kitų dalių tai sakyčiau, kad ji ir visai gera :)

Hmm, o nuo kurios tada vietos prasidėjo tas sapnas? Kodėl tada ją pažadino Remigijus, o ne Paulius? Ar ten, kur Paulius klausė, ar jie dar susitiks, jau buvo sapnas? Kažkaip nebesusigaudau, gerai, kad mano dalelė pradžioje buvo :D

Troleibusą pakeičiau į autobusą, o Paulių - į Remigijų. Viskas lyg ir tvarkoj dabar.
Kalba sklandi, spalvinga. Ir man labai patiko sapnas. Dabar vėl galima plėtoti siužetą. O ir autobusas sapne nurodo, kad įlipimas į ne tą autobusą Dovilei svarbus. Tik dabar, mieli autoriai, prisiminkite ir pirmąją pavadinimo dalį: "Gyvenimo gastrolės".

atsiprašau... nesusigaudžiau :(

tylsala --> čia vyksta žaidimas, kurio pirmą dalį rašiusi autorė vartojo pirmąjį asmenį moteriškos giminės, todėl dabar visi dalyviai taip rašo :) Taigi nieko čia netikėto.

Na man tai netikėta, kad Kaip lietus rašo pirmojo asmens - moters vardu. Gal čia kas nors paslėpta, ar būsiu pačioje pradžioje įtarusi, komentuodama Kaip lietaus eilėraščius kaip moters kūrybą...

na, aš tai net nesiryžtu vertinti pačio teksto, kai šitaip supainiota viskas :) manau, derėtų ištaisyti šiuos nesusipratimus, nes, kad ir kokie gražūs vaizdiniai, jeigu jau rašome nuoseklią istoriją, tai nereikėtų painioti nieko taip žymiai :) tarkim, autobusas ir troleibusas - nieko tokio, bet veikėjai - tai jau nekas.

super vaizdžiai, net šiurpuliukai apėmė beskaitant...tokie gyvi vaizdiniai...kaip lietus visur gabus: ne tik eilėse...talentas yra talentas- niekur nepaslėpsi :)...ačiū...o dėl to sumaišymo: labai jau tirštai su tais veikėjais buvo prirašyta

Kad tai buvo sapnas - labai patiko.

Bet kaip viskas sumaišyta! Pačioje pradžioje - juk jiedu sėdėti turi autobuse, ne troleibuse (taip Nikajis rašė), be to, tuo metu jie visi jau stovi, o kaukėtasis artinasi (o čia rašoma, kad jis sėdi, ir dar toli).
O paskui - juk su Paulium ji ką tik susipažino, o Vaida - jos pusbrolio Remigijaus mergina, Paulius čia ne prie ko :D Žodžiu, sumaišyta labai. Atidumo daugiau reikėjo skaitant ankstesnes dalis.