Štai pilką debesį auksiniais apvadais
Žara darbščioji rytmetį apsiuvo.
Ar savo tikslą žygiui atradai -
Ar išmainei kastetą į kastuvą?
Kaip spintoj rūbas snaudžia patirtis
Dulkėtuos tomuos užglausta tarp raidžių.
Gyvybės tiršta, o auką arti -
Kam išminties beieškant labirintuos klaidžiot?
Lengvesnį kelią renkasi silpni.
Kai be gaujos, plėšrūnui dreba kinkos.
Ir atsibust jam su žara - anksti,
Nes kito darbo pastangomis minta.
O man smagu suaugti su žeme,
Taikingai glostyt akmenį lyg auksą
Ir tart plėšrūnui sutiktam : \"Eime,
Juk nežinai, vilkeli, kaip duonelė auga...
Nagus aštrius, kalenančius dantis
Šį rytą slėpk ir neberodyk.
Juk tik todėl, kad tu krauju minti,
Neįsileidi dangiškojo grožio.
Tu neturi tikėjimo, vilties,
Lendi poruotis, nepažinęs meilės
Ir nors sunku tuo, vilke, patikėt,
Tavęs man žmogiškai ir iš širdies pagailo.
Imk duonos kriaukšlę, užsigerk sulos.
Žvalgaisi grobio?Tai ne čia papuolei.
Nors tu teisus - nė šunes nesulos,
Jeigu rankas sutepsi į varguolį.
Pasiieškok po drapanų krūva -
Gal rasi tai, kas uždangstytų sielą,
Kuri sustirus ir todėl kreiva -
Iki žmogaus jausmų nepasikėlė.\"
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-06-11 23:23:56
Geros mintys ir dar geresni norai.Sveikinu.
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-06-11 22:50:41
Taip.Labai susiskaitė.Patinka sklandus minčių dėstymas.
Anonimas
Sukurta: 2010-06-11 22:14:37
Nematau aš čia nei klasių kovos nei naminio vilko, užtat matau labai taurų norą padėti prisikelti puolusiam. Ne prikelti jį, bet padėti prisikelti pačiam ieškant savyje žmogiškumo prado. Man tikrai labai patiko.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-11 19:04:50
Na, taip, mintis čia išties gilesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Geras kūrinys, labai.
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-06-11 18:36:07
o man tas viklelis visai ne banditelį priminė.. o naminį vilkišių, kuris nagučius į savų kaulus galanda...
savajį vakar prie žemės šnekinau.. o jam "ne laikas" ir gana..
et..
šakneles ir žoleles est reikia išlaukti.. išaugti...
bet gi būna, paauga? a?
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2010-06-11 17:37:44
Nūnai mažesni kaimai, o ypač nuošalūs vienkiemiai, neretai nukenčia net daugiau nei pokariu siaučiant taip vadinamai "klasių kovai". Todėl aš a.a. senolių vienkiemyje jačiuosi net blogiau, negu tada, nes žmonės, senukai kankinami, nužudomi dėl keliolikos litų, jei nerandama daugiau.
Kūrinėlis gal kiek ištęstas, bet patiko jo metaforiška išraiška. Apie nedorėlius kalbama užkoduotai, pasirenkant vilkelio įvaizdį, žvėries, kurio siela kreiva ir iki žmogaus jausmų nepasikėlė".
Reikalinag tema. Eiliuota publicistika dabar retas paukštis, bet mano galva, reikalinas, kaip medžioklinis sakalas, saugantis vienišų sodybų, esančių ne už sutvirtintų tvorų, o tik užsenolių sodybos medžių žmonių ramybę ir išlikimą nelengvame, o neretai ir visai varganame, gyvenime.
Anonimas
Sukurta: 2010-06-11 16:56:45
Siaubas :), siaubingai oratoriškai persiskaitė.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-06-11 16:20:03
,,Kaip spintoj rūbas snaudžia patirtis"...tai, kad dalinatės :)...ir energingai :). Patinka tas jūsų tvirtas požiūris eilėse.
Anonimas
Sukurta: 2010-06-11 15:51:13
Man tai priminė kažką siaubingo, gal pokarį iš senelių girdėtą.