Kaukėtojo žvilgsnis persmelkė mane iki sustingusių nuo šalčio kojų pirštų galiukų. Nejučia alkūne dar stipriau spustelėjau Pauliui į šoną.
- Kas dabar čia tau? - po nosim išburbuliavo dar nelabai susigaudantis realybėj vaikinas.
Tuo metu kaukėtasis, svirduliuodamas į kelio nelygumų taktą ir prisilaikydamas už apšiurusių autobuso kėdžių atlošų, pajudėjo mūsų link. Tik tada Paulius nukreipė žvilgsnį į aukštoką, visiškai juodai apsirengusį nepažįstamojo šešėlį. Jis judėjo lėtai, žiūrėdamas sau po kojom . Jau buvo pasiekęs autobuso vidurines duris, kai šis staiga pristabdė ir iš slenkančio šešėlio lūpų pasigirdo riebus rusiškas keiksmažodis su stipriu šiaulietišku akcentu. Jis susvirduliavo ir akimirksniui sustingo vietoje.
-Ei, biče, kam čia taip juokinga? - per saloną nuaidėjo nepažįstamojo balsas - Gražią paną turi?!
Nepažįstamasis įkišo ranką į striukės kišenę ir po akimirksnio jo delne cvaktelėjo medžioklinio peilio geležtė. Peilis meistriškai apsisuko nepažįstamojo pirštuose aprėždamas ryškią blizgančią erdvę šėšėlio fone, vėl cvaktelėjo ir geležtė sulindo į kotą.
- Tsssss....Išlipę pasikalbėsim?
Tuo metu pajutau, kaip sudrebėjo ne tik mano širdis, bet ir Paulius visu kūnu striktelėjo iš vietos. Su kiekviena akimirka siaubas vis augo ir augo. Mintys pradėjo lėkti tokiu greičiu, kaip niekados gyvenime, o kūnas sustingo....Norėjau rėkti, bet gerklę užspaudė smaugiantis spazmas ir akys, rodės, iššoks iš akiduobių. Jau negalėjau įsivaizduoti, kas bus toliau... Negalėjau įsivaizduot ir Pauliaus jausenos - taip neseniai mane sutrikdęs jo cypiantis juokas kuždėjo, kad jame dar slypi paauglys, neturintis gyvenimiškos patirties, ypač mūsų situacijoje. Vaikinas stovėjo sustingęs, kaip autobuso turėklas.
Tuomet kaukėtasis visu kūnu palinko prie apšerkšnijusio stiklo ir pradėjo giliai alsuoti į jį.
Kažin ką jis tikėjos pamatyt, kai autobusas važiavo visiškai neapšviestu keliu, ir tik intuityviai galima buvo numanyt, kur esama. Labai nepastebimai kairioji Pauliaus ranka nusileido man ant peties ir išgirdau jo šnabždesį:
- Ramiai.
Pagaliau suvokiau, kad esu ne viena, kad šalia manęs yra ir Paulius. Ramiau jokiu būdu nepasidarė. Iki mūsų kelionės tikslo dar buvo likusios dvi stotelės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-06-14 14:06:09
dabar siaubo filmas virsta paprsta buitine "razborke"
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-12 22:55:07
"Kažin ką jis tikėjos pamatyt, kai autobusas važiavo visiškai neapšviestu keliu,...." tai kad lygtai buvo troleibusas ir dar septintas, ar aš klystu? .... :)
man per daug trilerio.... :)
Anonimas
Sukurta: 2010-06-12 16:18:43
Na, ne. Man kliūva tokia formuluotė:))) Bet Jūsų valia
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2010-06-12 15:25:57
O ši dalis man patinka.
Kaimyno pastebėjimai visiškai teisingi.
Man pačiai kiek keistai atrodo, kad vyras su kauke. Na, bet čia ne šio autoriaus fantazija įvedė kaukėtąjį. Įdomu, ar kiti autoriai taip pat paseks šiuo šiek tiek fantastiniu trileriu ar kreips tėkmę kiton pusėn :)
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2010-06-12 15:23:58
Pavadinime akcentuojamas autobusas, o ne įlipimas. Jeigu būtų "Įlipus ne į tą autobusą", akcentas uždėtas ant įlipimo. O dabar "įlipus į ne tą autobusą" akcentuojamas autobusas. Taip nubalsavo žaidimo dalyviai, nei vienam neužkliuvo formuluotė.
Anonimas
Sukurta: 2010-06-12 12:42:04
Siūlyčiau redaguoti pavadinimą visur: Gyvenimo gastrolės. Įlipus į ne tą autobusą >> Gyvenimo gastrolės. Įlipus ne į tą autobusą.
Gal kada ir turinį paskaitinėsiu, kai laikelio daugiau turėsiu:))
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-06-11 20:30:46
nors dalis rašo skirtingi autoriai, bet nuo to dar įdomiau, kiekvienas įlieja savo veiksmo atspalvių. Patiko :)
Anonimas
Sukurta: 2010-06-11 20:22:31
Kas liečia siužeto dinamiškumą ir intrigą - viskas tvarkoje. Tačiau yra keletas loginių klaidų;
1."Tuo metu kaukėtasis, svirduliuodamas į kelio nelygumų taktą ir prisilaikydamas už apšiurusių autobuso kėdžių atlošų, pajudėjo mūsų link" Vargu bau ar įmanomas kelio nelygumų taktas, taigi ir svirduliuoti nelieka į ką. Ir dar.Autobuse kėdžių tikrai nebūna. TIkriausiai turėta omenyje pasostės.
2."Tik tada Paulius nukreipė žvilgsnį į aukštoką, visiškai juodai apsirengusį nepažįstamojo šešėlį" Jei jau Paulius nukreipė savo žvilgsnį į šešėlį, tuomet jis niekaip negalėjo žinoti kaip tas šešėlis apsirengęs. Kažkaip neteko sutikti spalvotų šešėlių. Čia būtų galima lengvai pataisyti vietoj (apsirengusį) parašant (apsirengusiojo). Taip pat nesuprantama kaip šešėlis galėjo žiūrėti sau po kojom. Jei jis ir turėtųakis, bet paulius vistiek to matyti negalėtų.
3."Jau buvo pasiekęs autobuso vidurines duris, kai šis staiga pristabdė ..." Kas pristabdė, Autobusas? Tai galėjo padaryti tik autobuso vairuotojas.
4."Nepažįstamasis įkišo ranką į striukės kišenę ir po akimirksnio joje cvaktelėjo medžioklinio peilio geležtė" Taigi peilis cvaktelėjo kišenėje. Įdomu kokiu būdu Paulius nustatė, kad tai medžioklinis peilis. Juk kas vyko kišenėje jis matyti negalėjo.
5. "... bet ir Paulius visu kūnu striktelėjo iš vietos" O ar galima striktelėti puse kūno?
Tačiau kaip ten bebūtų dalis tikrai nėra prasta.
Anonimas
Sukurta: 2010-06-11 19:41:32
O aš jau maniau, kad tas paslaptingas nepažįstamasis Zoro :D O jei rimtai, ištrauka tikrai sklandi ir išsami. Norėtųsi sužinoti, kas bus vėliau ;)
Anonimas
Sukurta: 2010-06-11 18:49:46
Reikėjo nusikeikti :)
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2010-06-11 17:54:18
striktelėjo :-)
Vartotojas (-a): Enėjo duktė
Sukurta: 2010-06-11 17:25:43
nebeieškau -> beje, vaikinas ne stryktėlėjo, o "stygtelėjo", kas man irgi keista :) Dėl "ramiau jokiu būdu nepasidarė" - turiu minty patį sakinio formavimą, vartojant "jokiu būdu", o ne apie reikšmę šio sakinio.
Vartotojas (-a): Enėjo duktė
Sukurta: 2010-06-11 16:39:38
Man užkliuvo kai kurie palyginimai - "sustingęs kaip autobuso turėklas" bei tas jau minėtas keiksmažodis. Jie įdomūs, bet ar ne per daug nelogiški?
Dar keistai atrodo "ramiau jokiu būdu nepasidarė".
Be to, tekste Dovilės svarsto apie Paulių, o paskui pabaigoje "suvokia, kad yra ne viena". Man čia pritrūko logikos - nes, jei jau tikrai būtų tokiame šoke, kad užmiršo esanti ne viena, tai ir anksčiau nebūtų apie Paulių svarsčiusi, ar ne? Tiesiog toks pirmas įspūdis perskaičius tekstą.
Pats veiksmas patiko, geras kaukėtojo įvaizdis, peilis ne šiaip koks, o medžioklinis - tikrai įdomu. Ypač patiko, kaip kaukėtasis alsavo į apšerkšnijusį stiklą. Tai va tiek :]
Anonimas
Sukurta: 2010-06-11 15:26:12
Nors neskaitau prozos (monitoriuje), šis vaizdelis patiko.
Anonimas
Sukurta: 2010-06-11 15:17:37
man patiko stilius:)