Gyvenimo gastrolės. Įlipus į ne tą autobusą (V)
Kaukėtojo žvilgsnis persmelkė mane iki sustingusių nuo šalčio kojų pirštų galiukų. Nejučia alkūne dar stipriau spustelėjau Pauliui į šoną.
- Kas dabar čia tau? - po nosim išburbuliavo dar nelabai susigaudantis realybėj vaikinas.
Tuo metu kaukėtasis, svirduliuodamas į kelio nelygumų taktą ir prisilaikydamas už apšiurusių autobuso kėdžių atlošų, pajudėjo mūsų link. Tik tada Paulius nukreipė žvilgsnį į aukštoką, visiškai juodai apsirengusį nepažįstamojo šešėlį. Jis judėjo lėtai, žiūrėdamas sau po kojom . Jau buvo pasiekęs autobuso vidurines duris, kai šis staiga pristabdė ir iš slenkančio šešėlio lūpų pasigirdo riebus rusiškas keiksmažodis su stipriu šiaulietišku akcentu. Jis susvirduliavo ir akimirksniui sustingo vietoje.
-Ei, biče, kam čia taip juokinga? - per saloną nuaidėjo nepažįstamojo balsas - Gražią paną turi?!
Nepažįstamasis įkišo ranką į striukės kišenę ir po akimirksnio jo delne cvaktelėjo medžioklinio peilio geležtė. Peilis meistriškai apsisuko nepažįstamojo pirštuose aprėždamas ryškią blizgančią erdvę šėšėlio fone, vėl cvaktelėjo ir geležtė sulindo į kotą.
- Tsssss....Išlipę pasikalbėsim?
Tuo metu pajutau, kaip sudrebėjo ne tik mano širdis, bet ir Paulius visu kūnu striktelėjo iš vietos. Su kiekviena akimirka siaubas vis augo ir augo. Mintys pradėjo lėkti tokiu greičiu, kaip niekados gyvenime, o kūnas sustingo....Norėjau rėkti, bet gerklę užspaudė smaugiantis spazmas ir akys, rodės, iššoks iš akiduobių. Jau negalėjau įsivaizduoti, kas bus toliau... Negalėjau įsivaizduot ir Pauliaus jausenos - taip neseniai mane sutrikdęs jo cypiantis juokas kuždėjo, kad jame dar slypi paauglys, neturintis gyvenimiškos patirties, ypač mūsų situacijoje. Vaikinas stovėjo sustingęs, kaip autobuso turėklas.
Tuomet kaukėtasis visu kūnu palinko prie apšerkšnijusio stiklo ir pradėjo giliai alsuoti į jį.
Kažin ką jis tikėjos pamatyt, kai autobusas važiavo visiškai neapšviestu keliu, ir tik intuityviai galima buvo numanyt, kur esama. Labai nepastebimai kairioji Pauliaus ranka nusileido man ant peties ir išgirdau jo šnabždesį:
- Ramiai.
Pagaliau suvokiau, kad esu ne viena, kad šalia manęs yra ir Paulius. Ramiau jokiu būdu nepasidarė. Iki mūsų kelionės tikslo dar buvo likusios dvi stotelės.