Santrauka:
...deja, prigimtis galingesnė. Uola netapau, tik nuolat degu, kartais tik rusenu...
Aš akmuo, tvirta ir
Šalta, kaip uola.
Jei prisileisiu- karštis
Ir kirtis išdavystės
Sutrupins mane.
Aš noriu gyvent-
Privalau būt tvirta,
Antraip kaip smėlis
Praslysiu pavėjui...
Aš norėjau būt
Skaisčia lelija,
Lemtis neleido pasirinkt.
Aš amžiams privalau
Virsti uola,
Net medžiu žaliu
Negaliu būt,-
Sudegsiu skausmo ugny...
Ir vėjai ir lietūs
Nepalauš manęs,
Vienatvė nenugąsdins.
Tik viltis šviesi, kad
Kada nors,
Suradęs vienišas keleivis,
Pailsusia širdim priglus
Prie manęs,
Kaip ištikimą likimo
Draugą apipils
Ramybės ašarom.
....................................
1995 ruduo
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-11 18:52:41
Nepasiduok :) Aš moraliai palaikysiu :)
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-06-11 16:35:51
Saviįtaiga padeda sunkią valandą.Jaučiasi, kad tokių Jums teko patirti.Stiprybės.
Anonimas
Sukurta: 2010-06-11 15:43:54
Kalbėjimas, kalbėjimas ir kiek galima su ta vienatve, bet kai paskaitai, kokia visų skirtinga ir kokia tobulai ta pati. Neblogas darbas, grynuolių nėra, bet lietuviška lyrika jaučiama.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-06-11 12:42:10
Gerai, kad esi tokia kovotoja, reikėjo užsiimti sportu, daug pasiektum su tokiu charakteriu.Svarbu nepasiduoti minutinei nuotaikai ir negailėti savęs, nęs taip tada išskysti, tokia daraisi nelaiminga...O juk gyvenimas labai gražus, kaid ir kaip sunku būtų.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-06-11 11:41:16
Vidinė kančia, ieškojimas ir pasiliekanti viltis...
Anonimas
Sukurta: 2010-06-11 10:37:04
O :)...95