Vienatvė

Santrauka:
Kartais gyvenimo pabaigoje pamatome, kad šalia mūsų liko tik vienatvė...
Į žemę kojos šaknimis giliai įaugo,
Nusviro rankos - nėr už ko laikytis.
Aplink tave - nei vieno tikro draugo,
Savu skausmu nėra su kuo dalytis.

Kol žaliavai, šakas aukštai iškėlęs,
Daug kas pavėsyje pabūt norėjo.
Dabar tave aplanko vien tik vėlės,
Kurios šioj žemėj vietos neturėjo.

Staiga pabyra iš akių tau pelenai,
Nes ašarų jose - seniai jau nebeliko,
Vien dėl kitų šioj žemėj gyvenai,
Todėl sunku suvokti - kas nutiko?

Saulėlydy - tu vienas žemės pakrašty,
Apleistas, užmirštas. Vien tuštuma širdy...
Liepa

2010-06-11 09:41:38

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2010-06-13 07:54:12

...didingai skamba...puiku...

Vartotojas (-a): Liepa

Sukurta: 2010-06-12 00:38:25

Ačiū visiems skaičiusiems ir komentavusiems, tai man labai svarbu, juk rašau ne sau, rašau - Jums...

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-06-11 18:39:52

Skaudžiai, teisingai, iškalbingai. Geras darbas.

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2010-06-11 16:29:34

Kodėl ne prie sonetų? O pats tekstas su skausmingu ir išgyventu užtaisu, tad išgriauna abejingumo sienas.Žaviuosi.

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2010-06-11 16:01:25

Nuo pat pirmų eiliučių pririšot... :)

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2010-06-11 12:50:45

Labai prasmingas, širdimi rašytas.

Vartotojas (-a): anamcara

Sukurta: 2010-06-11 11:01:11

o tos vėlės? dievaž, kiek jų buvo ir kiek bus ateity...
bet ir jos kažką duoda...
man patinka mano vaiduokliai :)
labai šaunus kūrinys. labai labai

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-06-11 10:31:36

labai taikliai apie vienatvę...patiko, kaip tik gali patikti tokie skaudūs dalykai :)

Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo

Sukurta: 2010-06-11 10:09:00

...jūs esate teisi, su kiekvienais gyvenimo metais nuėjusiais vis daugiau vienatvės, to nesijaučia jauniems, perkopus vidurį amžiaus, pamatai, kad ne tik pačio lieka mažiau , bet ir tavo draugų, jie išeina į amžinybę, belieka guostis-vienatvei, juk gimstama vienatvėje, mirštama vienatvėje...