Gyvenimo ekranas užsiplieskia
Ryškiom tikėjimo ir geismo spalvomis,
Ir noris lėkt į tą spalvotą liepsną
Mintis apraizgius žvaigždėmis,
Širdim ir lūpom spalvą liesti,
Keliaut lyg debesiui dangum ir uolomis,
Širdies krauju žingsnius aptėkšti.
Gyvenimas, gyventas skolomis
Lyg saulė vakarop, atvėsta,
Eilėraščiai suklūsta barami,
Lyg aureolės plečias miestai.
Vėl nepatenkintas visais ir savimi
Žmogus mojuoja pykčio vėzdais,
Nuplaukia žvilgsniai dangumi
Į didelį, spalvotą miestą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-11 18:37:22
Taip tvanku šiandien, kad toji eilutė /lyg saulė vakarop atvėsta/ atrodo lyg kažkoks išganymas. :) O eilius patiko.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-06-11 16:27:17
Tekstas gana neilgas, tačiau jame kartojasi platūs žodžiai "gyvenimas", "širdis","miestas", todėl eilėraščio prasmė pasidaro kiek per atoki ir pasklida.Filosofija geriau "nuryjama", kai ji sušildyta sava patirtimi, kiek labiau asmeniška.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-06-11 12:52:31
Bari eilėraštį – tai save bari, jie juk tavo, kalba tavo širdimi.Nebark jų.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-06-11 11:21:53
Daug telpa į vieną eilėraštį, gilus...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-06-11 10:35:34
eilėraštis- mūsų giesmės, raudos ir dainos ...
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-06-11 10:19:20
Vėl nepatenkintas visais ir savimi...
ach, kaip visa tai pažystama...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-06-11 09:25:21
Eilėraščiai suklūsta barami,
...labai patiko...