Gyvenimo ekranas užsiplieskia
Ryškiom tikėjimo ir geismo spalvomis,
Ir noris lėkt į tą spalvotą liepsną
Mintis apraizgius žvaigždėmis,
Širdim ir lūpom spalvą liesti,
Keliaut lyg debesiui dangum ir uolomis,
Širdies krauju žingsnius aptėkšti.
Gyvenimas, gyventas skolomis
Lyg saulė vakarop, atvėsta,
Eilėraščiai suklūsta barami,
Lyg aureolės plečias miestai.
Vėl nepatenkintas visais ir savimi
Žmogus mojuoja pykčio vėzdais,
Nuplaukia žvilgsniai dangumi
Į didelį, spalvotą miestą.