Aš laukiau ilgai.
Tas laukimas į kelią pavirto:
Aštrūs akmenys sužeidė kojas,
Aitrios dulkės nusėdo širdy,
O vasara siautė, kvatojos,
Tiktai sielai kažko vis liūdniau.
Tylų vakarą vizijos rodės,
Karčių vaisių užmezgė sodas.
Kas už grotų įkalino viltį,
Kas taip beria laiko smiltis?
------------------------------------
Už vartų rymo sustoję
Praeitis, dabartis, ateitis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-06-11 22:47:16
"Tas laukimas į kelią pavirto"
Tikrai ilgas,gal tuo ir neišmatuojamas.Bet vertas...
Kad susitiktų praeitis su ateitimi.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-06-11 16:10:39
Baltu pavydu uždega vyriškas gebėjimas aprėpti plačius ir gilius filosofinius klodus.Deja, Dievas skiria tam tikrą lukštą, iš kurio išlįsti ne kiekviena siela turi pakankamai jėgų(čia aš apie save).Gera dermė tarp vaizdinių ir jausmo.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-06-11 13:01:45
Pati pabaiga < praeitis, dabartis, ateitis >, puikus užbaigimas visos eilėraščio minties.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-06-11 11:29:20
Patiko visas, labai.
Anonimas
Sukurta: 2010-06-11 08:16:39
Praeitis, dabartis, ateitis:).