Mes einame, tačiau keistai
Vingiuoja kelias ir skliautai pajuosta.
Sustoję elgetos, dirbtinės gėlės
Ir laiko rimbas, čaižantis bekraujį kūną,
Šventųjų žvilgsniai – sielos gilumon.
Rauda, per vidurį sužeidus širdį,
Eisenos, tolstančios, grįžtančios.
Ir beprotiškas ryto laukimas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-06-10 14:16:34
Viltis peni laukimą, o laukimas nugali ilgesį.Surištos metaforos išauga iki gero finalo.Vertingi darbai nebūtinai ilgi, tačiau būtinai talpūs.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-06-10 13:37:48
labai jau einantis į širdį, puikūs palyginimai.
Anonimas
Sukurta: 2010-06-10 09:49:56
nakties paradai
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-06-10 09:04:18
beprotiškas ryto laukimas...
nuostabu
Anonimas
Sukurta: 2010-06-10 08:15:44
Labai vykę palyginimai: elgetos - dirbtinės gėlės, šventųjų žvilgsniai, rimbas, šaižantis kūną... tokie žodžių deriniai, kai eilės tiesiog skverbte prasiskverbia tiesiai į jautriausią sielos užkobarį... ryto laukimas, lyg svarbiausio įvykio laukimas... Man labai labai patiko :)