Santrauka:
Gabija: Į klasę, Dieve, atėjo naujokas...
Maniau, kad žmogui ji vėlesnė, negu raidė
Išmirkus rašale
Ar užrašyta ant lentos kreida.
Išdžiūvo lūpos.
Jau seniai bučiuot nemoka,
Bet kai esi įkritęs danguje,
Kai šitiek laiškų daug,
O poteriauti jau nereikia ---
Paskaitęs vieną,
Pabraukiau jį pieštuku
Ir... sukraujavo sakinys:
"Į klasę, Dieve,
Atėjo naujokas,
Galima,
Iki jo mano pragyventos dienos nesiskaitys?"
Gabija, 4 klasė.
O, meile piemenų!
Esi pirmesnė, negu raidė.
Tik kaip nežmoniškai skaudu -
Gyvenimą nuo lopšio lig naujoko
Nubraukė mergaitė
Ir rašo Dievui,
Pabijojusi žmonių...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2010-06-10 16:31:49
Pabaigoje mintis nusmelkė. Susimąstymui.
Vartotojas (-a): Laima
Sukurta: 2010-06-10 16:17:13
gražiai Jūs čia, paskutinis posmas lyg išsigelbėjimas vienišam žmogui-rašyti Dievui, tai puiku.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-06-10 13:42:25
Labai raiškus paskutinis posmas.
Anonimas
Sukurta: 2010-06-10 09:47:04
"Ir rašo Dievui,
Pabijojusi žmonių..."
Puikuma.
Anonimas
Sukurta: 2010-06-10 09:41:23
Meilė nežino jai skirto laiko, nuo - iki, be jos gyvenimas neturi prasmės. Ji duoda, ne atima.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-10 00:41:32
tas paskutinis posmas lyg banga stipri...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-06-10 00:15:01
čia tur būt apie tai, kaip mergaitės pameta galveles :)...tikrą tiesą Jūs bylojat,Gerb. Pelėda