Ko šaipaisi iš laisvės, kurios taip geidei,
Ko jai nugarą atsuki, ko po paraliais?
Ko kasdieną į galvą kali tu paikiems,
Kad jinai paleistuvė, apgavikė bjauri?
Suprantu, nusivylei jos žodžiais gražiais,
Net liemuo jos, net krūtys iš proto nevaro
Kaip tada, kai akių atitraukt negalėjai
Ir kiekvieną jos žodį, žvilgsnį dėjai į širdį…
Pavargai, pasenai, nesulaukęs to, ko tikėjais?
Nurimt negali, kad kitiems likimas dosnus
Nekreipia dėmesio į tavo kančias ir vargus?
Ir vis dėlto, gerbk laisvę, kurią iškovoti padėjai,
Atsigręžk į ją veidu, ir tu pamatysi, kad ji
Tau tiesią ranką, kurios tiek metų siekei,
Ir kad toj rankoj švyti gyvenimo tavo prasmė…
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-06-10 21:47:04
patriotiškai, įsakmiai ir skambiai. PUIKU ;)
Anonimas
Sukurta: 2010-06-09 18:06:15
pritariu kietai. Bet mintis neminkšta, jaučiu, kad padirbėjus šia tema, gali šedevras gautis. Kip tik pats norėjau rašyti apie laisvę....:)
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-06-09 15:42:41
Liepsningumas ir pilietiškumas atgaivino prisiminimus apie Majakovskį.Publicistika poezijoje galėtų būti ne tokia tiesmukiška.Siūlau tobulinti, kad neskambėtų kaip tarybinių laikų lozungas.O pats raginimas labai aktualus, tema šiuolaikiška.Gana retai dabar poetai užsikrauna visuomenės problemų naštą - juk apie lietų ir žydėjimą rašo kas antras.Žodžiu, nerūpestingai egzistuoja kaip pasakėčios žiogai.Tad sveikinu pasirinkus skruzdėlės dalią.
Vartotojas (-a): By Zenas
Sukurta: 2010-06-09 15:30:39
siekei ir sieksi
Anonimas
Sukurta: 2010-06-09 14:56:02
be įkvėpimo...
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-06-09 14:12:29
drąsiai pakalbėta, eilėmis sudėta, pavadinčiau tai poezija