Santrauka:
Austė: "Galima, aš retkarčiais sapnuosiuosi, Dievuli, Tau.“
Žinau, kad tyluma
Net ir ausis užkamšo -
Atrodo, karas šėlsta,
Armotomis daužo...
Patinka man skaityti laiškus
Į DANGŲ Dievui išsiųstus –
Atsidustu, paėmęs į rankas kiekvieną,
Bet dar savy tyliau-
Bet dar didesnis vyksta karas.
Kuomet jie parašyti nuoskaudom vaikų...
„
Galima,
Aš retkarčiais sapnuosiuosi, Dievuli, Tau?“
Austė, pirma klasė.
Maniau, kad aš,
Bet - ne.
Tai Dievas skaito savo laiškus man
Ir žiūri į akis
Palaukdamas,
Ką pasakysiu jam.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-06-09 23:37:16
Puikiai pateikta labai gili mintis.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-09 23:21:38
Norėjau cituoti bet supratau, kad reiktų tuomet cituoti visą kūrinį... ką sakyti? Dieviška...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-09 20:44:23
Giliai čia jūs... Pati eiliaus mintis labai įdomi, tokia netikėta.
Vartotojas (-a): Neko_me
Sukurta: 2010-06-09 13:56:12
užimate aukštas pareigas
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-06-09 12:22:22
skaudžiai ir giliai...ne visada ir Jis išgirsta...
Anonimas
Sukurta: 2010-06-09 10:07:45
Išgirskime bent mes vaikų žodžius, jei neišgirsta Dievas.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-06-09 08:08:05
ypatingi
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-06-09 08:07:32
Vis dėl to Jūsų žodžiai įpatingi :)