Santrauka:
Akys - žmogaus sielos veidrodis. Lūpos gali meluoti, tačiau žmogaus akys visada atskleidžia tikruosius išgyvenimus. Jei tikrai nori suprasti, ką žmogus jaučia, - įdėmiai pažiūrėk į jo akis...
Akių gelmėj nuskęsta tyliai skausmas,
Jo vietoje - sužybsi nuoskauda aštri,
Ją keičia vėl abejingumo jausmas
Ir žvilgsnis nuskrenda kažkur toli.
Kai vyzdžiuose savigaila sužaidžia,
Abejingumą pakeičia vėl liūdesys,
Dabar tiktai vienatvės prašo akys,-
Iš jų tuoj išdavikės ašaros ims krist.
Paverk, tikrai nuo šito palengvėja,
Leisk vilčiai vėl atgimti akyse,
Juk moka džiaugtis ir užjausti akys,
Jausmai nesumeluoti - tik jose.
Liepa
2010-06-08 10:28:21
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-06-08 21:59:27
Taigi teks kada nors atsimerkti...tada viskas ir pasimatys :)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-08 19:09:42
Aš užsimerksiu ;) Ar dabar nieko nesimato????
Gražiai apie akutes ir jų gelmes išdavikes sudėjot...
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-06-08 16:14:30
..neblogai...
Vartotojas (-a): Neko_me
Sukurta: 2010-06-08 16:11:46
kiekvienų strofų pirmosios eilutės sukuria kūriniui gyvumą
Vartotojas (-a): topole
Sukurta: 2010-06-08 11:40:58
tiksliai apie jausmus akyse :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-06-08 10:41:27
Gražiai apie akis, labai :)...o juk viskas ir matosi tik akyse: žodžiai gali meluoti, bet akys- nepameluos