Ateis diena, kai visos smiltys išbyrės,
Sustos laiko tėkmė, išnyks miražai.
Ateis diena, kai maldos jau nebepadės,
Nes mano nuodėmės atrodys mažos.
Ateis diena, kai smėlio laikrodis suduš,
Ant užmerktų vokų pažėręs dulkes.
Pagreitintam kine pavasariai praūš,
Kraujagysles pripylę vyšnių sulčių.
Ateis diena, kaip viskas tyliai pasibaigs,
Diena, kai susitaikymas ramina,
Nubrauks nuo mano lūpų stingstančiais delnais
Ištiškusį raudoną vyšnių vyną...
kuoka
2010-06-08 07:21:51
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-08 18:22:53
Subtiliai eilėse "vyšnių sultys" suskambėjo... Jautru... ir akcentai: "ateis diena" suteikia kūriniui įtaigumo...
Anonimas
Sukurta: 2010-06-08 13:44:42
jautriai ir gražiai
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-06-08 10:50:58
och: puikus kūrinys :)
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-06-08 10:40:05
Ateis diena...o eilius puikus.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-06-08 10:31:07
Nė vienas nežinome, kokia bus ta diena, bet pamąstyti galima. Jūs gana gražiai įpynėte smėlio laikrodį, pagreitintą kiną ir raudoną vyšnių vyną. Kaip bus iš tikrųjų, pamatysime, žinoma, kiekvienas vis kitaip.