Ateis diena, kai visos smiltys išbyrės,
Sustos laiko tėkmė, išnyks miražai.
Ateis diena, kai maldos jau nebepadės,
Nes mano nuodėmės atrodys mažos.

Ateis diena, kai smėlio laikrodis suduš,
Ant užmerktų vokų pažėręs dulkes.
Pagreitintam kine pavasariai praūš,
Kraujagysles pripylę vyšnių sulčių.

Ateis diena, kaip viskas tyliai pasibaigs,
Diena, kai susitaikymas ramina,
Nubrauks nuo mano lūpų stingstančiais delnais
Ištiškusį raudoną vyšnių vyną...