Santrauka:
Tai paskutinis mano darbas patalpintas skyrelyje moksleivių kūryba ---> poezija.
paskutinįkart prie šalto
stiklo lūpom prisiglausiu
vaikystės vartai rūkuose
paskęs
ilgai klajos
prisiminimų
jūroj
o gal
tik
iki
šėlstančio
rudens
kai vėjo šuoras
griebia glamonėti lapą
išnyksta
gyslose
šviesa
---------------------------------
tampu žuvim
užauga nugaroj pelekas
krante dūstu
virstu šalta
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Littera
Sukurta: 2010-06-12 11:58:33
Savita. Tik kas antroj strofoj klajos? Vaikystės vartai? Tikrai tai norėjai pasakyti?
Ir paskutinė, eilutė, mano nuomone, nereikalinga arba keistina.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-07 21:18:41
Ypač po brūkšnių - žuviškai. ir man patinka...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-07 21:03:51
Geram stiliui suvartyta. Toks kitoks nei kiti :) Patiko.
Anonimas
Sukurta: 2010-06-07 20:26:26
gražu- net neskausminga atrodo, tik šalta...
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2010-06-07 19:28:09
Mmm... Puikiai
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-06-07 17:59:42
kažkas neapčiuopiamo, bet iki skausmo tikra...
kai vėjo šuoras
griebia glamonėti lapą - o juk taip būna, būtent.
kodėl suaugę tampam žuvimis, gal ateina metas surast savo vandenis?
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-06-07 17:18:37
atsisveikinimas .... ir kaip visada būna, - skausmingas