Limuzinas lyg gyvatė
Nuvingiavo ir pradingo,
Tavo akys jau nematė,
Koks jaučiausi nelaimingas.
Nuvingiavo ir svajonės,
Kada nors tave suprasti.
Išsisklaidė abejonės
Ir viltis tave surasti.
Išsisklaidė kaip miražas
Apakimo rūkas šiltas,
Tu pasaulį mūsų mažą
Girnom sumalei į miltus.
Ir lengvai pirštus išskėtus,
Tu paleidai viską vėjais,
Savo širdyje man vietos
Nebesuradai – skubėjai.
Kartą paragavus vyno-
Gert vandens nebenorėjai.
Nuvingiavo limuzinas,
Akimis ilgai lydėjau.
Ir į mūsų kambarėlį
Parnešiau ledinę širdį.
Ar kada sutiksiu vėlei
Tą, kuri man ją sušildys?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-07 20:15:17
Man susiskaitė, kaip dainelė. Tokia šauni, smagi, nors mintis ir nėra visiškai tokia. Patiko ir man :)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-07 19:54:29
Tiesiog šokio ritmu... Ir mintis yra: nors skaudi bet be "ciūnojimo" pateikta ;)
patiko.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-06-07 11:48:07
gaidele
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-06-07 11:47:33
gražiai persiskaitė- su jumoro gaoidele...
tema tiklų sonetui
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-06-07 08:44:05
Pametam galvas, apdegam širdis, renkam iš šukių , žarijų vėl kuriame ugneles ir vėl širdies ledai tirpsta...Gražiai, lengvai sueiliuotas : pasiimsiu
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-06-07 08:32:14
Tikrai rasi.Nenusimink.O eilėraštis patiko, labai vaizdingai perteiktos mintys ir pergyvenimai.< Kartą paragavus vyno-gert vandens nebenorėjai>- labai subtiliai, lakoniškai ir vaizdžiai išsireikšta.Sėkmės.