ant skalbiniais nudžiautų virvių
supasi mano diena
sakai – (s) kris
ir balsas išmainomas dūzgesiu tolsta
sudžiūvę žiedlapiai
byra iš vaikystės sekretų*
nukloja man patalus žemėj
sakau – jokio skirtumo
užsiauginau drąsą
pažinusi vėtrą
įsikibus į smilgas išmokt atsistot
nebaisu
*
vaikiškas žaidimas, kuomet smėlyje iškasama negili duobutė ir iš augalų ar kitų spalvotų niekučių sudėliojamas paveikslėlis, kuris uždengiamas stiklo šukele, vėliau užpilama žemėmis. Tuomet nubraukus viršutinį smėlio sluoksnį nuo stiklelio, matosi gražus, paslaptingas paveikslėlis – vaikiška svajonė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-06 23:19:43
Gražu. Ypač eilėraščio pabaiga.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2010-06-06 21:25:28
(s) kris... trapu įsikibus į smilgą išmokt atsistot, tačiau viltinga.
Anonimas
Sukurta: 2010-06-06 18:30:37
nuostabiai švelniai apie vaikystę... ir tie sekretai, prieš akis iškilo vaizdiniai... Man labai patiko :)
Vartotojas (-a): Amonas
Sukurta: 2010-06-06 18:16:50
Geras darbas. Pajaučiau Kažką iš K didžiosios, tuoj pat nulėkiau skalbiny (tikiuosi jis buvo tam paruoštas) su sukurtais vaizdiniais ir jausmu - trūktelėjo.;) Perskaičius stipriai pasąmonės srautas plūstelėjo, tačiau vis dar sunkiai susikalbu su juo.. Išvada tokia - Ačiū.;]
Anonimas
Sukurta: 2010-06-06 15:37:44
kitoks nei kitų,
ant smilgos pakabintas, trapus.
Anonimas
Sukurta: 2010-06-06 15:37:30
kadangi eksperimentas, tai nekritikuosiu. beje, jei trečioj eilutėje nebūtų brūkšnio, atsirastų dar daugiau interpretacijų: sakai (s) kris - sakai skris, sakais kris...