Tebūna

ant skalbiniais nudžiautų virvių
supasi mano diena

sakai – (s) kris

ir balsas išmainomas dūzgesiu tolsta

sudžiūvę žiedlapiai
byra iš vaikystės sekretų*
nukloja man patalus žemėj

sakau – jokio skirtumo

užsiauginau drąsą
pažinusi vėtrą


įsikibus į smilgas išmokt atsistot
nebaisu











* vaikiškas žaidimas, kuomet smėlyje iškasama negili duobutė ir iš augalų ar kitų spalvotų niekučių sudėliojamas paveikslėlis, kuris uždengiamas stiklo šukele, vėliau užpilama žemėmis. Tuomet nubraukus viršutinį smėlio sluoksnį nuo stiklelio, matosi gražus, paslaptingas paveikslėlis – vaikiška svajonė.
MoneLi

2010-06-06 15:33:30

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-06-06 23:19:43

Gražu. Ypač eilėraščio pabaiga.

Vartotojas (-a): klevas

Sukurta: 2010-06-06 21:25:28

(s) kris... trapu įsikibus į smilgą išmokt atsistot, tačiau viltinga.

Anonimas

Sukurta: 2010-06-06 18:30:37

nuostabiai švelniai apie vaikystę... ir tie sekretai, prieš akis iškilo vaizdiniai... Man labai patiko :)

Vartotojas (-a): Amonas

Sukurta: 2010-06-06 18:16:50

Geras darbas. Pajaučiau Kažką iš K didžiosios, tuoj pat nulėkiau skalbiny (tikiuosi jis buvo tam paruoštas) su sukurtais vaizdiniais ir jausmu - trūktelėjo.;) Perskaičius stipriai pasąmonės srautas plūstelėjo, tačiau vis dar sunkiai susikalbu su juo.. Išvada tokia - Ačiū.;]

Anonimas

Sukurta: 2010-06-06 15:37:44

kitoks nei kitų,
ant smilgos pakabintas, trapus.

Anonimas

Sukurta: 2010-06-06 15:37:30

kadangi eksperimentas, tai nekritikuosiu. beje, jei trečioj eilutėje nebūtų brūkšnio, atsirastų dar daugiau interpretacijų: sakai (s) kris - sakai skris, sakais kris...