ant skalbiniais nudžiautų virvių
supasi mano diena

sakai – (s) kris

ir balsas išmainomas dūzgesiu tolsta

sudžiūvę žiedlapiai
byra iš vaikystės sekretų*
nukloja man patalus žemėj

sakau – jokio skirtumo

užsiauginau drąsą
pažinusi vėtrą

įsikibus į smilgas išmokt atsistot
nebaisu











* vaikiškas žaidimas, kuomet smėlyje iškasama negili duobutė ir iš augalų ar kitų spalvotų niekučių sudėliojamas paveikslėlis, kuris uždengiamas stiklo šukele, vėliau užpilama žemėmis. Tuomet nubraukus viršutinį smėlio sluoksnį nuo stiklelio, matosi gražus, paslaptingas paveikslėlis – vaikiška svajonė.