Mano takas pro mėlynas lygumas veda,
Basos kojos rasotom takažolėm pinas,
Mėnesiena ramina mintis tarsi ledas,
Vakarai tarsi spanguolių vynas svaigina.
Tavo kelias strėle į sauletekį lekia,
Chrizantemų žiedais nubarstydamas pėdas.
Tu lyg medų ragauji pasaulio pilnatvę,
Vis naujų atradimų pripildytos dienos.
Du skirtingi pasauliai. Skirtingi likimai,
Niekada nesuvesiantys mūsų į vieną.
Tau - pasaulis ant delno, o man - tik laukimas,
Akmenukais nubarstęs takažolių pėdas.
kuoka
2010-06-05 07:25:03
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-06-05 17:16:18
sklandus. nors gal šiek tiek per abstraktus.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-05 13:31:23
Puikiai sudėta dviejų pasaulių priešingybių sklaida.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-06-05 09:48:13
Du visiškai priešingi gyvenimai, bet abu nuostabūs savo veržlumu ir kantrybe. Manau - laimingesnis tas. kurio ,,kojos rasotom takažolėm pinas." Sėkmingos kelionės ,,pro mėlynas lygumas" vedančiu taku.
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-06-05 08:57:38
nuostabu. tobulas dualumas.
dažniausiai taip visi ir gyvename :)
truputį vienišoki ledo melsvume
bet sutaurėję laukimais :)
sveikinu.
labai labai patiko