Mano takas pro mėlynas lygumas veda,
Basos kojos rasotom takažolėm pinas,
Mėnesiena ramina mintis tarsi ledas,
Vakarai tarsi spanguolių vynas svaigina.

Tavo kelias strėle į sauletekį lekia,
Chrizantemų žiedais nubarstydamas pėdas.
Tu lyg medų ragauji pasaulio pilnatvę,
Vis naujų atradimų pripildytos dienos.

Du skirtingi pasauliai. Skirtingi likimai,
Niekada nesuvesiantys mūsų į vieną.
Tau - pasaulis ant delno, o man - tik laukimas,
Akmenukais nubarstęs takažolių pėdas.