Nuplėšei man lapą iš dangaus melsvų peizažų,
Dovanodamas tarei - jis tau, su meile mums visiems.
Aš patikėjau tavo žodžiais ir atplėšiau tik dalį debesies pūkų,
Lyg sakramentą laužiau, kad užtektų jo kitiems.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -- - - - - - -
Mano pasaulis bus ir tavo, o taviškis - bus visų.
Tai lyg frazė iš Biblijos arba filosofinis vingis
Mano apkerpėjusiai pasąmonei per visą amžių,
Kada blaškėsi naivumai... tiesa, dabar jau pradingę.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Rodos, dinastijų brandumas nutipeno apsiblaususia aura.
Nesakau, kad neklystantis, šventas, teisingas.
Tik palietęs alsavimu mano šypsnį pagauna
Ir nusviedžia į ieškojimų kelią teisingą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-04 23:44:33
Parodykit man tą nedorėlį, kurs plėšo dangų ....
nes vakar taip suplėšė, kad žaibuotos rankos
po visą skliautą grabinėjo naktį...
dangaus plėšėjau, nori gal į akį?
P.s. išties kūriny daug filosofijos.... o aš tokia šiandien filosofiškai apatiška... tačiau jei man ir nepavyko įsigauti į prasmes, vistiek kūrinys žavi savo metaforiškumu...
Vartotojas (-a): saksas
Sukurta: 2010-06-04 14:11:47
gražu...
Anonimas
Sukurta: 2010-06-04 12:56:04
Nors vienas šiandien -puikus:)Filosofiškai gilus darbas, paremtas teologiniais mastymais.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-06-04 10:44:55
Geras darbas, gilus, patiko.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-04 10:16:17
Verčia mąstyti. Rimtas darbas.