Mes išnykstam laike
ir sugrįžtam į kelią.
Nors mirtis nebyli,
ir man širdį taip gelia...
Praradimo bausmė,
kurią sukuria laikas.
Tarsi akys dugne ,
tarsi vėjyje plaistos ...
Neprašyti svečiai,
šitą žinią atnešę...
Aš, deja, be vilties,
skausmo šio neiškęsiu...
Plaukia upės lėtai,
rūkas, miglos pakyla,
keičias metų laikai,
o širdis nenutyla...
Skausmas lieka giliai,
tarsi akmeniu spaudžia.
Užmaršties nėriniai
visą sielą apaudžia...
Su naktim vėl jisai
pasibeldžia į langą...
Vėl atgyja jausmai,
šokam dviese vėl tango...
spika
2010-06-04 00:03:19
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): svetimaD
Sukurta: 2010-06-04 11:59:59
...nuostabi lyrika tango sūkuryje...labai mielai skaitosi
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-04 09:59:00
Jausminga. Gražios mintys. Ypač priešpaskutinis posmas patiko.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-06-04 08:43:31
...jausmai...
Vartotojas (-a): saksas
Sukurta: 2010-06-04 08:18:27
Jausmas be ribų, kiek galima į tai sudėti....daug galimybių pamastymams...
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-04 00:10:33
Išties - tango ritmu... :)