Jos akys melsvos, nors širdis rausva,
Jos lūpomis vis žaidžia šypsena...
Skruostukai persiko spalvos,
Galvoj Jis sukas nuolatos...
Jo akys žalsvos, o širdis rausva,
Jų žvilgsniai susitinka nejučia...
Vienodos sielų spalvos jų,
Nors skiriasi spalva akių...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Littera
Sukurta: 2010-06-05 12:03:41
Visame lengvame, saldžiame kontekste rausva širdis svetimkūniu tampa.
Vartotojas (-a): saksas
Sukurta: 2010-06-04 08:21:24
Su šypsena galima papirkti net patį didžiausią skeptiką,.....koketuoji ?:))
Vartotojas (-a): ilgesinga
Sukurta: 2010-06-03 23:41:05
Žaismingai jaunatviška ir valiūkiška. Įdomu, kokios spalvos sielos? :)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-03 21:54:30
"Vienodos sielų spalvos jų,..." - keisčiau į "Vienodos spalvos sielos jų,...."....
Gerai, kad poezijoj sielų spalvotumą galima matyti... :)
o tie persiko spalvos skruostukai man irgi įdomūs .... Tokie: gelsvi su raudonais pabrūkšniavimais.... (kai persikas neprinokęs) :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-03 21:52:18
Kiek supratau, tai eilės ne šiaip sau, čia tikrovė perkelta į kūrinį ;) Nedėkit tiek daug daugtaškių, kažkaip nesižiūri. Be to jie ir nebūtini. Sėkmės :)