***

Gyvenimo klėtis - pilnas aruodas,
Nuvalkiotos frazės ir pabirę grūdai.
Sugraužė ir šypsnį, ir nuoskaudą
Nuplikus žiurkė, savą kailį nudažius pilkai.

Tik kregždė patapo draugu,
Sparnuota svajoklių viltis.
Deja, paliekanti danguj
Paskutinį sparno mostą
Po rudenėjančios saulės skvernu.
AmberSea

2010-06-03 09:36:15

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2010-06-03 20:34:07

galima draugauti su vištom, gaidžiais, arba su varnom - jie į rudenius nekreipia dėmesio ir paskutinio mosto nepadaro ;)

Anonimas

Sukurta: 2010-06-03 16:17:14

Manau, kad žodžiai dar nesileidžia tvirtai suimami.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-06-03 13:46:52

Liūdnokas. Bet jei jau kregždė draugu patapo, tai gal ne visiškas pesimizmas - išskris, vėl atskris...

Vartotojas (-a): cedele9871

Sukurta: 2010-06-03 10:46:04

Visai gerai.

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2010-06-03 10:32:05

Taigi-laimė nė amžina...Visgi po lietaus būna ir giedra.
Liūdnokai čia,bet gyvenimiškai.Patiko man.

Vartotojas (-a): saksas

Sukurta: 2010-06-03 09:51:01

kartais "nuvalkiotos" frazės... tai gyvenimo esė, skaudi realybė, tai skrajojimas svajose - atgaiva...