Gyvenimo klėtis - pilnas aruodas,
Nuvalkiotos frazės ir pabirę grūdai.
Sugraužė ir šypsnį, ir nuoskaudą
Nuplikus žiurkė, savą kailį nudažius pilkai.

Tik kregždė patapo draugu,
Sparnuota svajoklių viltis.
Deja, paliekanti danguj
Paskutinį sparno mostą
Po rudenėjančios saulės skvernu.