Santrauka:
Rašiau šitą eilėraštį lyg ir sau. Bet taip išėjo, kad jis yra skirtas visiems (arba bent jau daugumai) tų, kurie rašo eiles. Žinoma, galima žiūrėti gerokai plačiau, taip tikriausiai ir reikia, nes nuolatinis kūrybinis ieškojimas būtinas ir būdingas bet kokiai meno rūšiai. Na, o jei ką nors kuri, tai tas pomėgis išlieka visam gyvenimui.
Keista, kada pagalvoju:
Ėjau, klupau ar kritau –
Turėjau pagrindą kojom,
Bet širdžiai jo nejutau.
Širdis, it vienišas lapas
Skrido kažkur erdvėje.
Rudenys žemę nutapė –
Daug lapų blaškos, deja...
Ir aš supratau – pasėjo
Rudenys širdis vertų –
Tų, kurie taip norėjo
Eiti ir skristi kartu.
Tų, kurie nusileidę
Niekad laimingi nebus.
Tai kas, kad šalna ant veido –
Dar vėjai nešioja lapus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-06-02 23:36:23
Jei rašyti - širdimi jo nejutau- keičia esmę to, ką norėjo pasakyti autorius.Bent aš taip galvoju.
Tas posmas - viso eiliaus prasmė.
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2010-06-02 18:13:38
jausmo pulsavimas gyvai ir spalvingai.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-02 16:27:09
Hm... Nelabai suprantu, kodėl negali būti /nejutau pagrindo širdžiai/ ir kodėl būtinai turi būti /nejutau širdim pagrindo/? Jei jau jutau pagrindą kojom, tai logiškai būtų ir, kad nejutau širdžiai (kam?). Jei jau jutau kojomis, tai tada nejutau ir širdimi (kuo?). Žinoma, galimi abu varijantai arba mišrus, bet jei jau taip parašiau, tai ir tebūnie. Gramatiškai čia nieko neprikiši, o interpretacija yra bet kokiu atveju ta pati. Juk širdis yra kažkur ten - erdvėje, ji skrajoja, tad ir neturi tvirto pagrindo. Tą norėjau pasakyti...
Vartotojas (-a): topole
Sukurta: 2010-06-02 15:07:27
primena Ikaro skrydį...bet jis buvo laimingas :) kaip ir šie lapai... skristi gera ir net tada, kai nežinai baigties...tokia jau plaštakės teorija- į meilę, į šviesą...
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-06-02 14:41:11
Rudenys žemę nutapė ----> patinka man tarp užverstų bereikšmių žodžių atrasti tokius perliukus
ši eilutė graži
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-06-02 10:42:31
matyt būsenos ir jausmas perteikiami panašiais žodžiais, vaizdiniais...stebint gamtą, galima atskirti, kas kelia liūdesį, kas džiaugsmą, kas neviltį, kas gyvenimui žadina...o krentant ir šokant lapams atsiranda noras surasti prasmes tame kritime :)...gražus eilėraštis :)
Anonimas
Sukurta: 2010-06-02 09:11:48
Jei negalime būti laimingi neskraidydami, tai skraidykime... visada sutiksime į save panašių... :) Kaip Lietau tau taip gerai sekasi sueiliuoti būsenas, įvairiausias...
Anonimas
Sukurta: 2010-06-02 07:34:34
graži paralelė- rudens ir jausmo, įtraukia tas besiblaškančių lapų skrydis...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-06-02 01:14:07
Pažįstamas, lydintis jausmas... būsena ir ... Reiškiate jį tik kiek kitaip, nei aš kalbėčiau - vyriškai su tam tikra na... gaidele, "dozele" - verčiančiančia šyptelt, nors esmė pati ir kiton pusėn traukia.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-02 00:36:20
Gal tu ir teisi, gal gramatiški tai ir nėra teisingai /pagrindo širdžiai nejutau/ - reikės pasikonsultuoti. Būna, kad ir gudri višta užpakalį išsidilgina :) Tai aš apie save.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-02 00:30:34
pastrigau vienoje vietoje:
"Turėjau pagrindą kojom,
Bet širdžiai jo nejutau."
gal taip:
Turėjau pagrindą kojom,
Bet jo širdimi nejutau?
Vasaros pradžioj - rudenėjam?
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-06-02 00:10:43
Labai patiko.Man tik mokytis ir mokytis.Gerai pateiktos mintys ir į širdį įkrito paskutinis posmas.