Sudėliosiu mudu iš naujo. Iš žiedadulkių ir
nesamų paparčio žiedų. Iš ko dar dar galėčiau sudėt,
jei rytas nieko nepaliko. Tik varganas skruzdžių pėdas.
Ir klaikias varlių giesmes.
Iš ko galėčiau mus pakartoti, jei gamta sutvėrė
vieninteliais, o liko tuštuma. Iš plevenančių
neapčiuopiamų žiedadulkių ir įsivaizduojamų paparčio
žiedų. Ir tai tik vieną kartą. Akimirkai.
Gal Joninių naktį?
Jei tu pasakysi, kad verta, aš pabandysiu...
Gaiva
2010-06-01 20:08:10
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2010-06-02 09:59:56
Trūko kablelio pačiame gale. pridėjau.
Anonimas
Sukurta: 2010-06-02 07:37:29
"Iš ko galėčiau mus pakartoti, jei gamta sutvėrė vieninteliais"- nuostabus pastebėjimas:)
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-06-01 21:31:26
kas ryta panasiai meldziuosi..
kiekviena ryta.
ketverius metus
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-06-01 20:26:25
pritariu lietui, graži dėlionė ;)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-01 20:14:18
Skamba man toji jūsų proza. Lyg baltos eilės. Graži mozaika...