lakštingala viešnia
atvėriau dūšios vartelius
išdalinau save
kaip duonos trupinius pabėriau
tiesiai ant aslos
užsuks gal
draugas, svečias ar kaimynas
kam patiks-
skanaus su meile
kam netiks-
išspjaus kartėlį į akis
o aš naiviai laiminga
kaip mėnuo
jo pilno veido bruožai slepia
paslaptį giliai širdy
viešnia
manuosius trupinius surinkus
lakštingalos balsu prabyla
anapus vakaro tylos
šventos
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-05-31 22:47:10
Labai prasmingos ir geros mintys, jaučiasi, kad žodžiai liejasi iš širdies.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-05-31 22:29:01
Labai patiko požiūris - išdalinti save ir tuo džiaugtis...Tai nėra taip paprasta.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-31 21:21:28
Švelnus, labai. Rimas nėra būtinas, kai jausmai plaukia. Tiesa, lakštingalos trupiniais nesimaitina (čia šiaip sakau, tap kita ko), o lesa vabzdelius, rečiau uogeles :)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-05-31 21:16:50
"dūšios " - tai vertinys iš rusų "duša", ... vartojam kalboj " sakau nuo dūšios", literatūrinėje kalboje geriau skamba " siela"
Anonimas
Sukurta: 2010-05-31 21:12:56
skamba kaip lakštingalos giesmė. Rimas, ritmas - velniai žino kokie, bet skamba puikiai.