lakštingala viešnia
atvėriau dūšios vartelius
išdalinau save
kaip duonos trupinius pabėriau
tiesiai ant aslos
užsuks gal
draugas, svečias ar kaimynas
kam patiks-
skanaus su meile
kam netiks-
išspjaus kartėlį į akis
o aš naiviai laiminga
kaip mėnuo
jo pilno veido bruožai slepia
paslaptį giliai širdy
viešnia
manuosius trupinius surinkus
lakštingalos balsu prabyla
anapus vakaro tylos
šventos