Kodėl su tavimi mes susitikom?
Dar šiandien šito aš nesuprantu...
Ranka numoję, praeitį palikom,
Nusprendėme, kad norim būt kartu.
Tačiau per siauras mudviem buvo kelias,
Nepajėgėm įveikt visų kliūčių...
Vėl mus išskyrė laikas visagalis,
Neliko nei svajonių, nei vilčių.
Pamirškime, kas buvo - jau praėjo.
Kažkaip gyvensime toliau abu.
Tu vienas vėl į priekį nuskubėjai,
Nors man, mielasis, nelabai svarbu.
Liepa
2010-05-31 18:56:02
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-31 23:21:54
Aha, šįkart man ir rimas nekliuvo, ir ritmas, gerai :)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-05-31 23:09:45
Jausmingas neatviras atvirumas sau... puikiai išsakyta tai, kas nutylėta...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-05-31 22:37:11
Patiko, gerai išreikšti jausmai , skambus ir einantis į širdį. Sėkmės.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2010-05-31 22:30:31
Ilgiausia užsibuvau prie paskutinės eilutės. MIELASIS ir... nelabai svarbu? Negi, Liepuže?
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2010-05-31 21:39:11
Gražus, jausmingas eilėraštis. Ko vertas būtų gyvenimas, jei nesvarstytume: kodėl, kaip?...
( man norėtųsi sukeisti 2 žodelius vietomis: Mus vėl...)
Anonimas
Sukurta: 2010-05-31 19:54:54
Labai dailiai!!!
Vartotojas (-a): kristyan
Sukurta: 2010-05-31 19:09:54
Elegiškas. Rodos, žinomi visi įvaizdžiai, bet poetine kalba lyrinis išgyvenimas labai tikroviškai pateiktas. Gražus eilėraštis.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-05-31 18:57:37
kas gali atsakyti KODĖL? matyt, taip norėjo Likimas... ;)