Sapnuos ir atminty rytai pragysta
Margom ankstyvo paukščio giesmėmis,
Rasos laše dangaus vaivoras spindi,
O skardžio smiltys laukia tyro saulės žvilgsnio,
Ir upės vandenys paglosto kranto žolę.
Taip gera sielai ryto ramumoj ištirpti.
Čia viskas sava – žemė, upė, miškas,
Aukštasis kalnas ir tėvų kapai...
-------------------------------------------------------
Dabar jau langą rudenio vakaris
Šlapia sermėga dengia vis dažniau
Ir laukimu nudažo gęstančias varsas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-05-31 19:50:32
Toks aiškus laiko tėkmės pajautimas...
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-05-31 10:54:09
pabaigos trys eilutės gražios
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-05-31 09:25:19
................................,,Sapnuos ir atminty rytai pragysta"...pasidžiaukim dar truputį vasara :)
Vartotojas (-a): saksas
Sukurta: 2010-05-31 08:29:10
Ką turi, tas viskas sava, artima...
Anonimas
Sukurta: 2010-05-31 06:33:23
Yra tokia uoga vaivoras. Ją turėjot omeny?