Įmanoma

Išgelbėk mane iš pragaro gelmių,
Pasilik tarp tūkstančių žvaigždžių,
Užmigsim po vyšnių medžiu
Pabuskim nuo saulės spindulių,
Eikime pasitikti savo laimės, nedarydami gyvenimo klaidų.
Nanja

2010-05-30 21:19:26

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2010-06-24 17:05:42

Neapsakomai nuostabu. Truputį trūksta išraiškingesnių jausmų, siužeto ir gausesnio žodyno.Bet šiaip kūrinys PUIKUS

Vartotojas (-a): Littera

Sukurta: 2010-05-31 11:04:01

Gal kiek per įsakmus, deklaratyvus. Ir vaizdus galima būtų atšviežinti.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-05-30 23:28:08

Tssss... Viskas čia gražu, kaip moksleivei visai neblogai. O nuotraukoje ne kaip moksleivė ;)

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2010-05-30 23:02:12

nepanašu į eilėraštį,nors mintis yra..

Vartotojas (-a): Nanja

Sukurta: 2010-05-30 22:28:32

Titanai, Aš neprašiau analizuoti mano 'banalaus' eilėraščio.

Anonimas

Sukurta: 2010-05-30 22:16:11

uodai pasiutę gal dešimt metų. Nemačiau reikalo vėl priminti...:)

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-05-30 22:10:22

Titanas pamiršo pridėti, kad šįmet uodai pasiutę. Tad miegoti po medžiu labai rizikuojat. Šiaip eiliukas nieko, bet truputį banalokas, gal dėl tų girdėtų pasakymų, įvaizdžių. Norisi kažko giliau, įvairesnio. O jei jau taip, tai tada rimuokit, nes čia ne rimas...

Anonimas

Sukurta: 2010-05-30 21:22:44

Negelbėsiu. Ir tikiuosi, prašymas ne man.
žvaigždžių ne tūkstantis. Jų milijardai.
Po vyšnia šiąnakt plius penki, taigi šalta.
nuo spindulių nebusiu, per anksti.
Nėr laimės be kovos ir be klaidų.