Sielvartingai kritau. Ne sapnas buvo tai.
Jau pamiršau, kaip kūnas jausti gali.
Verksmingo aido sklidini šuliniai
Sugėrė mano paskutinę valią.
Pakilt nebesvajoju. Per silpna.
Vasarvidžio naktį pavargusią noriu nupraust.
Nors sieloj vis rangos ir šnypščia kančia,
Stengiuos iš žvakės ledinės liepsną išspaust.
Tuštuma pasklinda. Tarsi po audros.
Po žolynus ieškau laimės kažkieno sudėvėtos.
Nereikia šviesos pavogtos. Tarsi labdaros.
Kritau. Lieka sielvarto purvinos pėdos...
Gaiva
2010-05-30 00:04:23
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-05-30 21:16:14
tegyvuoja stipriųjų valstybės įstatymas!
Vartotojas (-a): topole
Sukurta: 2010-05-30 16:03:17
Jausminga ir dramatiška, patiko- į mėgstamiausius jį :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-30 15:19:51
Sielvartas... Ir ko gi taip?
Vartotojas (-a): saksas
Sukurta: 2010-05-30 11:34:40
Nelauki labdaros, ieškoki laimės pati, o jei ne pati Tave susiras...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-05-30 11:15:54
Iš ledinės žvakės niekaip liepsnos neišspausi, nes jos paprasčiausiai nėra. Ji ledinė, sustingus, negyva, o liepsna -tai jau visai kas kita.Ji gali būti karšta, kviečianti, raminanti, deginanti...ar dar kitokia.ji gyva.Sunkūs tie asmeniniai pergyvenimai, bet iš jų susidaro mūsų gyvenimas, mes leidžiamės, kylam, vėl auga sparnai, paliekam tą juodą blogį ir vėl stiebiamės į saulę.Sėkmės.
Anonimas
Sukurta: 2010-05-30 08:46:38
Po žiemos ateina pavasaris, po lietaus - išlenda saulė... Sielos kančia lyg tramplinas naujoms džiaugsmo ir laimės akimirkoms. Tuštuma - apsivalymas... Man labai patiko eilės. :)
Anonimas
Sukurta: 2010-05-30 05:43:42
Norisi ne eilėraštį komentuoti, o priglausti kaip mažą mergytę ir paguosti - praeis, kaip viskas praeina, bus dar pakilimų, bus sugrįžimų.