Sielvartingai kritau. Ne sapnas buvo tai.
Jau pamiršau, kaip kūnas jausti gali.
Verksmingo aido sklidini šuliniai
Sugėrė mano paskutinę valią.

Pakilt nebesvajoju. Per silpna.
Vasarvidžio naktį pavargusią noriu nupraust.
Nors sieloj vis rangos ir šnypščia kančia,
Stengiuos iš žvakės ledinės liepsną išspaust.

Tuštuma pasklinda. Tarsi po audros.
Po žolynus ieškau laimės kažkieno sudėvėtos.
Nereikia šviesos pavogtos. Tarsi labdaros.
Kritau. Lieka sielvarto purvinos pėdos...