Aplink šurmuliuoja gyvenimo šūksniai,
Nuo kampo prie kampo lakioja vaikai,
Aukštom padangėm skrajoja drugiai
Ir mato, kaip vėjo blaškomi
Pienės pūkai, apsupo pakrantes
Ir upes lengvai.
Gailestingu žvilgsniu tylomis,
Traukias saulė ir verkia širdis,
Lietaus debesys apgaubia žemę
Ir žaibai baimę, nerimą kelia.
Ak, vargu ar praeis šurmulys,
Viskas griūva ir temdo akis,
Kad tik greičiau pramerktų akis
Saulės mažas, mažas spindulys.
Te nurimsta dangaus rūstybė,
Švelniai glostoma vėjo ramybė
Ir apgaubusi saulės šviesa,
Šildo žemę ir glaudžia šalia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Littera
Sukurta: 2010-05-29 23:45:22
Padrikoka. Stengiesi išlaikyti ritmą, negalvodama apie prasmę. Pvz., ar prasmingas paskutinis žodis? Kaip galima glausti šalia?
Anonimas
Sukurta: 2010-05-29 16:08:58
pagonybė...
Vartotojas (-a): Živilė
Sukurta: 2010-05-29 12:44:28
Atsiprašau už pavadinimo klaidą, bus ištaisyta.