Santrauka:
eilėraštis apie senolę...
ten maldaknygė gulėjo ant dulkėtos spintos
ir sena aukštaitė meldės: Dieve švintas švintas
topoliai lyg klierikai ėmė puošt aušros altorių
kai parjojęs prieš pat rytą žirgą nubalnojau
prie obels žengiau išvydęs panaktinę žvaigždę
avižų lauke pamėlusiam šlapias gandras braidė
šulinin jazminas persisvėręs pylė savo kvepalus
mėnuo danguose plazdėjo lyg sidabro žąsinas
pakraupau ir šokau gryčion užsidegti lempos
nes labai užgėlė širdį liūdnas klyksmas pempės
degė lempa lyg poezija sena auksinė
kaip malda senos aukštaitės panaktinė
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Juatas
Sukurta: 2005-03-18 07:48:39
Pirma raide lyg ir DIDZIOJI turetu buti:), sejp tai ir man kazkodel nelabai patiko trecio posmo rimas "kvepalus-zasinas". Taip, kad Jezuliau melsk devuli ir toleu, nes aini taisingu linkmi:)
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2005-03-18 02:13:53
:"švintas"?
danguose?
Proza surašyta eiliuotai.
Gražiai nupiešta pempė ir gandras. Kaimo dvelksmą pajutau :)
teigiamos, šiltos emocijos, mielas.
Tik, siūlau autoriui prieš dedant dar kelis kartus perskaityti, nes yra klaidų.