11.
Akimis glostau veidą, širdžiai mielą...
Šių nuotraukų tau niekad negrąžinčiau.
Žinau, turi raukšlelę jau ne vieną,
Bet ir minioj - iškart tave pažinčiau.
Ir aš raukšlelėm dosniai padabinta -
Gyvenimas man jų nepašykštėjo,
Tačiau norėčiau būti atpažinta -
Ne vien klevų, kurie mudviem šlamėjo.
Kai vakarais sunkias mintis rikiuoju,
Už skirtas man akimirkas dėkoju.
Net pamenu, ką man esi pasakęs.
Norėčiau, jog minioj manęs ieškotum,
Man dovanotus žodžius pakartotum,
Kol ilgesiu dar spindi mano akys...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-28 20:24:30
O koks turi būti soneto turinys, Barabai? Kažko į pievas nukomentavai. Geras čia sonetas ir nieko neprikibsi. :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-05-28 12:56:32
labai labai gražu
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-05-28 11:41:52
na..soneto tik forma
bet ne turinys
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-05-28 10:11:30
Tikri, gilūs jausmai...gražu.
Vartotojas (-a): saksas
Sukurta: 2010-05-28 09:29:36
Ak ta meilė, ką berašytum, ką bemastytum, visada faina,
o Jūsų Eiliuotoja eilės pakilėja aukštai.... gera :)
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2010-05-28 09:15:32
Daug tikro ir gilaus jausmo Jūsų sonetuose. Gražu