11.

Akimis glostau veidą, širdžiai mielą...
Šių nuotraukų tau niekad negrąžinčiau.
Žinau, turi raukšlelę jau ne vieną,
Bet ir minioj - iškart tave pažinčiau.

Ir aš raukšlelėm dosniai padabinta -
Gyvenimas man jų nepašykštėjo,
Tačiau norėčiau būti atpažinta -
Ne vien klevų, kurie mudviem šlamėjo.

Kai vakarais sunkias mintis rikiuoju,
Už skirtas man akimirkas dėkoju.
Net pamenu, ką man esi pasakęs.

Norėčiau, jog minioj manęs ieškotum,
Man dovanotus žodžius pakartotum,
Kol ilgesiu dar spindi mano akys...