Sunkios tėvo rankos ilsisi
Sunertos tarsi maldai ant krūtinės,
O jo sapnuose auga klevas palei langą,
Ir dienų druska į sąnarius įsiėda –
Čia jaunystė suposi gegužio vėjy,
Čia nuovargio gruodas jau į vakarą lenkia.
Ir taip sunku rankas pakelti
Kasdieniniam dienovidžio darbusi,
O vakare į atilsio ramybę panarinti.
(Vasaros vizija)
Tu atėjai ratuotais bičių šokiais,
Šviesiom naktim, paparčių ugnimi,
Gilųjų vandenų tylia šneka.
Tu, saulės kelio aukštuma,
Dosniai pažėrusi šviesos, kaitros ir vėjų,
Gyvybės jėgų laiko aukuran įmetus,
Augimo ir brandos varsom pražydai.
Bet laiko tirpsmas nekantrus
Pasuko sunkų Zodiako ratą,
Ir gęsta žvaigždės vasaros skliaute,
Voratinkliuos rytai jau įsipynę
Byloja lėtą išėjimo metą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-05-28 11:36:44
pirmas posmas puikus, antras silpnesnis daug
Vartotojas (-a): saksas
Sukurta: 2010-05-28 08:57:49
Pirmas: mirties tematika kabina, skaudūs išgyvenimai, matyt pajutai visą tai pats, šaunu....tai subjektyvu, bet nuoširdu