Sunkios tėvo rankos ilsisi
Sunertos tarsi maldai ant krūtinės,
O jo sapnuose auga klevas palei langą,
Ir dienų druska į sąnarius įsiėda –
Čia jaunystė suposi gegužio vėjy,
Čia nuovargio gruodas jau į vakarą lenkia.
Ir taip sunku rankas pakelti
Kasdieniniam dienovidžio darbusi,
O vakare į atilsio ramybę panarinti.

(Vasaros vizija)

Tu atėjai ratuotais bičių šokiais,
Šviesiom naktim, paparčių ugnimi,
Gilųjų vandenų tylia šneka.
Tu, saulės kelio aukštuma,
Dosniai pažėrusi šviesos, kaitros ir vėjų,
Gyvybės jėgų laiko aukuran įmetus,
Augimo ir brandos varsom pražydai.
Bet laiko tirpsmas nekantrus
Pasuko sunkų Zodiako ratą,
Ir gęsta žvaigždės vasaros skliaute,
Voratinkliuos rytai jau įsipynę
Byloja lėtą išėjimo metą.