Ne ginklai žvanga – cinksi pinigai,
Užgožę čežesį naujų tautos grandinių.
Pažvelk Tėvynėn – čia vergų vargai.
Savi neplėštų ant gerklės užmynę.
Kas sąvartyne, kas baltoj pily
Neatsidžiaugia saujom Judo grašių.
Kokia ta laisvė, jei tik mirt gali
Arba išnešti kuo toliau kudašių?
Trečiaisiais broliais verčiami jauni,
Piktais bambekliais virsta patys seniai -
Lyg po jų kojom žemė negili,
Lyg viską neštis galima kišenėj.
Ir aš pati su ašarom žiūriu,
Kaip aukso dalgis atžalas kapoja.
Pasaulis pilnas įvairių žvėrių,
Tik savo pulko aš tarp jų stokoju –
Kas apmaldytų negalios skausmus,
Nors rogutes sukaltų kas senatvėj –
Kad sėtų grūdą žemdirbys ramus,
O pulkas elgetų nešaltų žiemą gatvėj.
Deja, deja... Akiračiais plačiais
Kažkokios seklios tapo išrinktųjų mintys.
Jie geba rūpintis tiktai savim pačiais
Ir Aukso Veršį broliais pamaitinti.
O tas drakonas nuostabiai rajus –
Jis amžių amžiais nepažino soties.
Ateina antstolis kaip svečias į namus.
Jo keikt negalima. Jam privalu šypsotis.
Gentis apšašo apsukriais tranais,
Nes sąžiningas triūsas – nei mada, nei pelnas.
Ereliai, meškos minta čia ramiai,
Nes rado Judo degutuotą delną.
Na, o Tėvynė? Niekas jos neduos,
Jei neaukojam kraujo, ašarų, maldos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-27 19:36:50
Liuks. Tikras toks, teisingas.
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2010-05-27 17:04:13
Toks pasaulis. Kitoks yra Šiaurės Korejoje ir Kuboje. Žmogus, aišku, ištvirkęs, bet jis ne kas kitas, o mūsų vaikai. Ir tuos ištvirkėlius mes patys renkame į Seimą. Kada išgysime ir kaip – nežinau. Vienas senas žmogus sakė – negreit, nes prie blogio priprantama greit ir ilgam.
O kūrinys – geras, jausmais, kaip ir turi būti, grįstas.
Anonimas
Sukurta: 2010-05-27 16:32:37
Dalinuosi skausmą su Tavim
Vartotojas (-a): topole
Sukurta: 2010-05-27 16:11:03
Kūrinys išties REVOLIUCINIS: gyvenam, lekiam, dirbam, tempiam, perkam, valgom, miegam, mylimės, dauginamės, auginam, džiaugiamės, liūdim, sergam, netenkam, ir taip be galo, be paliovos gyvenimas lyg smagratis sukasi, o čia taip sukrėtė, durklą į krūtinę pamovė...taip ir sustingau... nuo poetiškai atskleistos realybės :( na tokį kūrinį tiesiai į mitingą ar protesto akciją ir minios eis paskui, kaip vadą, JEIGU DAR PAEIS... priglausiu- gali tekti giedoti kaip himną
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2010-05-27 14:57:45
Už nublizgintą ateitį mokama ne margais vertybių poperėliais, mokama krauju ir gyvenimais.Toks progreso dėsnis. Ekspertų sukurtas gyvenimo projektas, neturinis jokio atitikmens pačiame gyvenime. Viltimi gyvename, o ne žydime, neturime tam laiko, viską perkeliame į rytdieną, kurios gal ir nebūti.
Išeitis viena - žydėti, t. y. gyventi.
Anonimas
Sukurta: 2010-05-27 14:49:46
Nuo čia prasideda Tėvynė.
Vartotojas (-a): Mažylė
Sukurta: 2010-05-27 14:46:11
Patriotiskai sakyciau.
Vartotojas (-a): Morkiuks
Sukurta: 2010-05-27 14:15:34
Dau gražių eilių perskaičiau Žalioj žolėj.
Tačiau šitos, man stipriausios.