Dėkingumas - išsilavinusio žmogaus bruožas.Nelieka abejonių, kad Mokytoja pasidarbavo įspūdingai, nes juk Pirmoji yra antra po Mamos. Asmenine patirtimi pagrįsti kūriniai visada yra paperkantys šiluma ir nuoširdumu. Štai kodėl prie Jūsų eilėraščių visada išsirikiuoja būrelis susižavėjusių kolegų.

Iš tiesų čia sąskambis stringa :(, bet žodžių iš dainos neišmesiu. Lai lieka, kaip yra, aš paprastai eilių neperdarau. Na, nebent labai retais atvejais tiesiai saite.

nuostabios eilės ne tik mokytojai, bet ir abiturientui :)
...tik siūlyčiau dar padirbėti ties 2 ir 3 stulpelių paskutinėm eilėm, nes kiti posmai skamba puikiai, gerai rimuojasi, o šių- ne tas sąskambis :(

Gražu ir gera taip jautriai prisiminti savo mokytoją.

...taip lietau, aš ir prisimenu mokytoją, tačiau ne pirmą, lietuvių kalbos, puikus buvo Žmogus,po vieno rašinio,kurį parašiau puikiai, bet nepagalvojusi kokioje santvarkoje gyvename, nuoširdžiai masčiau tikėjimo klausimais, o Ji dalindama sąsiuvinius priėjo prie manęs ir tyliai pasakė:pasidėk sąsiuvinį, niekada nerašyk tokių rašinių, kitiems nerodiki,apie tikėjimą negalima, gali nukentėti gyvenime, rašyk sau... prisimenu mokyklos Direktorę, taip pat puikų Žmogų.Taip, kad išliktumėme Žmonėmis, o gal butumėme Žmonėmis ...Neturiu komentarų, jų čia ir negali būti...

Deja, mano mokytoja jau seniai mirusi... Kai ji buvo gyva, tai dar eilių nerašiau :(

Viešpatie...paminėjau, neištvėriau: kaip gražu, kaip tikra...kokia padėka mokytojai...ir kokia gera mokytoja...ir koks geras mokinys...gražu iki ....iki...daugiau negali būt :)...pasiimsiu kaip labai gražaus dėkingumo pavyzdį :)

Aš irgi kadaise rašiau "ačiū"savo pirmai mokytojai.Rašinį.
Bet kad eilėmis taip šiltai išsakyt...
Gera būtų,kad išgirstų tai.

Ir dangūs išsiblaivė,
Ir saulė nenuskendo šuliny...

Toks viltingas kalbėjimas apie kelionę per duobėtą žvyrkelį. Tikra.