O juk, žinai, aš nesakiau tau niekad ačiū –
Tikrai aš šito nesakiau.
Dabar sakau –
Už tuos žingsnius ir pradžią
Už viską, ką davei.
Daugiau...

Daugiau, nes dangūs man vaivorykštėmis žydi,
Daugiau, nes aš einu tolyn.
Tu atvedei mane į kelią –
Nepaklydau,
Ir pasakei –
Imk, pasirink.

Tu pasirink, su kuo ir kaip, kada keliausi.
Širdis tau sako –
Pasirink.
O kaip tenai nueiti?
Aš tuomet paklausiau...
Būk savimi ir prisimink,

Kad kelias tas –
Tai žvyrkelis duobėtas, kreivas,
Prie kelio medžiai dulkini.
Tu eisi daug, toli...
Ir dangūs išsiblaivė,
Ir saulė nenuskendo šuliny...

......................................................
Ir vis jaučiu aš tavo ranką,
Ir vis girdžiu tavus žodžius.
Einu keliu.
Perkūnas trankos,
Lietus nulyja.
Bet išdžius...